Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
Liepos 26 d. (Sekmadienis)
XVII EILINIS SEKMADIENIS
Sekmadienis - Viešpaties diena.
Tėvas našlaičiams, globėjas našlėms yra Dievas
savo šventoj buveinėj. Duoda namus apleistiesiems,
belaisviams gerovės duris atidaro.
Savo tautą jisai daro stiprią, galingą. (Ps 67, 6–7. 36)
Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena
Popiežius Pranciškus įvedė 2021 metais.
Ketvirtasis liepos sekmadienis parinktas todėl, kad liepos 26-ąją liturgijoje minime Jėzaus senelius šv. Joakimą ir Oną.
Liepos 27 d. (Pirmadienis)
XVII eilinė savaitė
Liepos 28 d. (Antradienis)
XVII eilinė savaitė, eilinis šiokiadienis
Šv. Morta. (Privalomas minėjimas)
Šv. Morta – Marijos ir Lozoriaus sesuo. Evangelijoje Kristus moko Mortą užsiimti gyvenime svarbiausiuoju dalyku (Lk 10, 38–42). Po brolio Lozoriaus mirties ji susirado Kristų ir pasakė Jam šią žinią, dalyvavo Lozoriaus prikėlime iš numirusiųjų. Apie tolimesnį jos gyvenimą nieko nežinoma.
Liepos 30 d. (Ketvirtadienis)XVII eilinė savaitė, eilinis šiokiadienis
Šv. Petras Chrysologas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas. (Laisvas minėjimas).
Šv. Petras Auksažodis (380(?)–450) gyveno Italijoje, nuo mažens globojamas vyskupo Kornelijaus. Išrinktas Ravenos vyskupu. Išgarsėjo kaip pamokslininkas. Išlikę 376 jo pamokslai pasižymi minties polėkiu, gelme ir originalumu. Jis sakė: „Kas linksminasi su šėtonu, nekaraliaus su Kristumi.“
Valandų liturgijaLiepos 31 d. (Penktadienis)
Šv. Ignacas Lojola. (Privalomas minėjimas)
Šv. Ignacas Lojola (1491–1556), kunigas, ispanas, gimęs Lojoloje, šiaurės Ispanijoje. Gyvenimą leido karališkuose rūmuose ir kariuomenėje, kol po sunkaus sužeidimo atsivertė į Dievą. Paryžiuje baigė teologijos studijas, vėliau su pirmaisiais bendražygiais Romoje įkūrė Jėzaus Draugiją. Joje ir pats vaisingai darbavosi, veiklai surinkdamas mokinius ir juos formuodamas didesnei Dievo garbei (Ad maiorem Dei gloriam!).
Rugpjūčio 1 d. (Šeštadienis)
Šv. Alfonsas Marija Liguoris, vyskupas, Bažnyčios mokytojas, (privalomas minėjimas)
Šv. Alfonsas Marija Liguoris (1696–1787), vyskupas ir Bažnyčios mokytojas. Žymus savo uolumu dėl sielų, savo raštais, žodžiais ir pavyzdžiu. Karštai rūpindamasis krikščionišku gyvenimu, daug dėmesio skyrė pamokslams, rašė knygas, ypač moralės tema (šioje srityje laikomas magistru). Nugalėdamas daugybę kliūčių, įsteigė Švenčiausiojo Išganytojo (redemptoristų) kongregaciją kaimiečiams evangelizuoti. Išrinktas Šv. Agotos de Goti vyskupijos vyskupu, nepaprastai atsidavė šioms pareigoms, kurias dėl sunkių ligų po penkiolikos metų turėjo palikti. Likusį gyvenimą praleido Paganijos Nucerijoje, kentėdamas daugybę vargų ir sunkenybių.