Malda už misijas
Mieli parapijiečiai,
2023 m. Gegužės 13-21 dienomis mūsų parapijoje vyks parapijų misijos "Tikroji šviesa apšviečia kiekvieną žmogų". Pasiruoškime šiam įvykiui ir melskimės šia malda:
dangaus ir žemės Kūrėjau,
išklausyk savo vaikų maldą-
savo šviesa užlieki Elektrėnų miestą,
ir kiekvieną, kuris trokšta išeiti iš tamsos,
kad mūsų širdys taptų Tavo Sūnaus buveine.
Jėzau, mūsų Atpirkėjau,
padėk pažinti Tave - Viešpatį ir Gelbėtoją.
Tau pavedame savo džiaugsmus ir sielvartus.
Stiprink ir drąsink visus,
kurie ieško Tavo Karalystės.
Šventoji Dvasia, mūsų Guodėja,
per šias misijas atnaujink
Sekminių dvasią mūsų bendruomenėje.
Galingai veik Evangeliją skelbiančių
ir ją priimančių širdyse.
Marija , kankinių Karaliene,
vesk pas savo Sūnų
šio miesto vyrus, moteris ir vaikus.
Tėve mūsų....Sveika Marija...Garbė Dievui...
Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
IV Gavėnios sekmadienis (leatare) – Viešpaties diena.
Kovo 19 d. (Sekmadienis)
Džiaukis, Jeruzale!
Skubėkit į būrį, visi, kurie mylite ją;
Pradžiukite, kurie tik buvote nuliūdę;
tegul svaigsta jūsų širdis paguoda ir linksmybe. (pgl. Iz 66, 10-11)
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai
Valandų liturgijaPopiežiaus maldos intencija kovo mėnesiui
Melskimės už tuos, kurie kenčia dėl blogio, patirto iš bažnytinės bendruomenės narių, kad jie pačioje Bažnyčioje rastų konkretų atsaką į savo skausmą ir kančią.
Gavėnios ketvirtadieniais po vakaro Šv. Mišių kviečiame maldai su Jėzumi
Išėjęs iš ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną. Įkandin nuėjo ir mokiniai. Atėjus į vietą, jis įspėjo: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“
(Lk 22, 39-40)
Gavėnios ketvirtadieniais po vakaro Šv. Mišių kviečiame kartu su Jėzumi kreiptis į Dievą Tėvą, melstis ir šlovinti Jo gailestingumą.
Kauno arkivyskupijoje – naujas vyskupas
Popiežius Pranciškus paskyrė Marijos radijo programų direktorių kun. Saulių Bužauską naujuoju Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru.
50 metų kun. S. Bužauskas, naujasis Kauno vyskupas augziliaras, titulinis Castello di Tatroporto vyskupas, gimė 1972 m. liepos 19 d. Garliavoje. 1998 m. baigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą magistro laipsniu. Nuo 1997 iki 1998 m. dirbo korespondentu „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje, nuo 1998 iki 2001 m. dirbo vyr. bibliotekininku Vilniaus universiteto bibliotekoje. Saulius Bužauskas Vilniuje įsijungė į „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės veiklą, lankė Pašaukimo atnaujinimo mokyklą ir, siekdamas kunigystės, 2001 m. įstojo į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją. 2007 m. sausio 20 d. įšventintas diakonu, 2008 m. balandžio 12 d. įšventintas kunigu.
Vilniaus arkivyskupijos kunigas Saulius Bužauskas tarnavo 2008–2014 m. Vilniaus arkikatedros parapijos vikaru ir 2011–2019 m. Vilniaus Versmės vidurinės mokykloje kapelionu. Nuo 2014 iki 2018 m. ėjo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvo, o nuo 2018 iki 2019 m. – Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaro pareigas.
Naujasis Kauno vyskupas auzilijaras nuo 2019 m. eina Marijos radijo programų direktoriaus pareigas bei asistuoja kaip dvasios tėvas Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
Popiežius Pranciškus Žinia 2023 m. Gavėnios proga
Popiežius
Pranciškus
Žinia 2023 m. Gavėnios proga
Gavėnios pasninkas, Sinodinė kelionė
Brangūs broliai ir seserys!
Mato, Morkaus ir Luko evangelijose sutartinai perteikiamas Jėzaus Atsimainymo epizodas. Šiame įvykyje matome Viešpaties atsaką į mokinių parodytą nesupratingumą jo atžvilgiu. Ką tik buvo įvykęs tikras susikirtimas tarp Mokytojo ir Simono Petro, kuris, išpažinęs savo tikėjimą į Jėzų kaip Kristų, Dievo Sūnų, atmetė jo pranašystę apie kančią ir kryžių. Jėzus jam griežtai papriekaištavo: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, bet žmonių mintimis“ (Mt 16, 23). O „po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno“ (Mt 17, 1).
Vasario 24 dieną mūsų bažnyčioje kveičiame maldai už Ukrainą
Popiežius Pranciškus vasario 24 dieną prašo melstis už kenčiančius Ukrainos žmones ir siekti taikos.
Kviečiame mūsų bažnyčioje įsijungti į maldą už Ukrainą.
Maldą pradėsime 17.30 val. Kryžiaus kelio stočių apmąstymu.
18 val. Šv. Mišios.
Po Šv. Mišių - Švč. Sakramento adoracija su Rožinio malda.
Apkasų žvakių gamyba Ukrainos kariams Elektrėnų bažnyčioje. Kviečiame prisijungti
Pavyzdžiai:
PADĖKA
Klebonas
Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
Vasario
19 d. (Sekmadienis)
" Dieve, tikiu, kad Tu man gailestingas. Džiaugiuosi tavo pagalba.
Viešpačiui giesmes giedosiu: kiek jis man gera padarė!"
Nikaragvos vyskupas nuteistas 26 metų kalėjimo bausme
Nikaragvos teismas nuteisė Matagalpos vyskupą Rolando Alvarezą 26 metams kalėjimo, praėjus dienai po to, kai jis atsisakė lipti į lėktuvą, kuriuo daugiau kaip du šimtai politinių kalinių buvo išsiųsti iš šalies.
Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
VI
EILINIO LAIKOTARPIO SEKMADIENIS - VIEŠPATIES
DIENA
Vasario
12 d. (Sekmadienis).
"Būk man, o Dieve, uola slėptis pavojuj.
gelbėtis - galinga tvirtovė.
Tikrai tu uola ir tvirtovė,
todėl savo garbei mane vesi, ganysi." (Ps 30, 3-4)
Mons. Rolandas Makrickas paskirtas arkivyskupu
Popiežius Pranciškus monsinjorą Rolandą Makricką, Popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos nepaprastąjį komisarą, paskyrė tituliniu Tolentino vyskupu ir suteikė jam asmeninį arkivyskupo titulą.
Rolandas Makrickas gimė 1972 m. sausio 31 d. Biržuose. 1996 m. liepos 20 d. buvo įšventintas kunigu Panevėžio vyskupijai, 1996–2001 m. buvo Lietuvos vyskupų konferencijos sekretorius ir 2000 m. didžiojo jubiliejaus nacionalinio komiteto vadovas. 2004 m. Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete jis įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį. 2006 m. liepos 1 d. buvo priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose Gruzijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone ir Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje. Nuo 2021 m. gruodžio 15 d. jis yra Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras.
Popiežius Pranciškus žinia Pasaulinės ligonio dienos proga
„Slaugyk jį! Atjauta kaip sinodinė gydymo praktika“
Brangūs broliai ir seserys!
Liga yra mūsų žmogiškosios patirties dalis. Tačiau ji gali tapti nežmoniška, jei išgyvenama izoliacijoje ir apleistume, jei jos nelydi rūpestis ir užuojauta. Kai keliaujama kartu su kitais, normalu, kad kas nors gali pasijusti blogai, tenka sustoti dėl nuovargio ar kokios nelaimės pakeliui. Tais momentais galime pamatyti, kaip keliaujame: ar tikrai keliaujame drauge, ar tik einame tuo pačiu keliu, bet kiekvienas atskirai, rūpindamiesi savo interesais ir palikdami kitus, „kad patys susitvarkytų“. Todėl šią XXXI Pasaulinę ligonio dieną, vykstant Sinodinei kelionei, kviečiu jus apmąstyti, kad būtent per pažeidžiamumo ir ligos patirtį galime išmokti eiti drauge Dievo stiliumi, vadovaudamiesi jo artumu, užuojauta ir švelnumu.
Pranašo Ezekielio knygoje Viešpaties bylojamas žodis yra viena viso Apreiškimo viršūnių: „Aš pats ganysiu savo kaimenę, aš pats jas ilsinsiu, – tai Viešpaties Dievo žodis. Suieškosiu paklydusias, žūstančias grąžinsiu, aptvarstysiu sužeistas ir pastiprinsiu silpnas [...]. Ganysiu jas teisingumu“ (34, 15–16). Pasimetimas, liga ir silpnumas yra natūrali mūsų kelionės dalis: tai neišskiria mūsų iš Dievo tautos, priešingai, dėl to atsiduriame Viešpaties dėmesio centre: jis yra Tėvas ir kelyje nenori prarasti nė vieno iš savo vaikų. Todėl reikia mokytis iš jo, kad iš tiesų taptume drauge keliaujančia bendruomene, gebančia neužsikrėsti atmetimo kultūra.
Lietuviai katalikai – tarp prasčiausiai šv. Mišias lankančių pasaulyje
JAV Džordžtauno universiteto Taikomųjų apaštalavimo tyrimų centro (CARA) naujų duomenų rinkinys atskleidžia, kuriose pasaulio šalyse šv. Mišių lankomumas yra didžiausias.
CARA tyrėjai, remdamiesi Pasaulio vertybių tyrimo (WVS), jau kelis dešimtmečius atliekamo didelio tarptautinio religinių įsitikinimų tyrimo, duomenimis, išnagrinėjo 36 šalis, kuriose gyvena daug katalikų.
Remiantis šiais duomenimis, Nigerijoje ir Kenijoje katalikų, kurie kas savaitę ar dažniau dalyvauja Mišiose, dalis yra didžiausia, o Nigerija yra akivaizdi lyderė. Nigerijoje devyniasdešimt keturi procentai katalikų teigia, kad šv. Mišiose dalyvauja bent kartą per savaitę. Kenijoje tokių yra 73 proc., o Libane – 69 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Nigerijoje buvo daug smurtinių išpuolių prieš krikščionis visoje šalyje, šv. Mišių lankomumas šioje šalyje yra ypač aukštas.
Daugiau nei pusė visų katalikų kas savaitę ar dažniau lanko pamaldas Filipinuose (56 proc.), Kolumbijoje (54 proc.), Lenkijoje (52 proc.) ir Ekvadore (50 proc.). Tačiau 29 iš 36 nagrinėtų šalių mažiau nei pusė save įvardijusių katalikų dalyvauja sekmadienio Mišiose.
Tyrėjai pripažino, kad naudojant pačių respondentų pateiktus Mišių lankomumo duomenis, skaičiai gali būti šiek tiek padidinti, t. y. iš tikrųjų faktinis Mišių lankomumas gali būti šiek tiek mažesnis visose šalyse.
Gauti Pasaulio vertybių tyrimo duomenys neapėmė JAV, tačiau CARA apklausos duomenys parodė, kad šios šalies katalikų, kurie kas savaitę ar dažniau lanko Mišias, yra 17 proc., nors daugiau nei trys ketvirtadaliai JAV katalikų „laiko save tikinčiais“.
Toliau einant žemyn, mažiausias kassavaitinio Mišių lankymo lygis buvo Lietuvoje (16 proc.), Vokietijoje (14 proc.), Kanadoje (14 proc.), Latvijoje (11 proc.), Šveicarijoje (11 proc.), Brazilijoje (8 proc.), Prancūzijoje (8 proc.) ir Nyderlanduose (7 proc.).
„Galima daryti prielaidą, kad kuo religingesni šalies katalikai, tuo didesnė tikimybė, kad jie dažnai dalyvaus Mišiose“, – rašė CARA tyrėjai.
Teroristiniai incidentai katalikų bažnyčiose nėra reti. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį ginkluoti asmenys, kurie, kaip manoma, buvo islamo ekstremistai, pradėjo šaudyti į katalikų maldininkus, dalyvavusius Sekminių Mišiose Šv. Pranciškaus Ksavero katalikų bažnyčioje pietvakarių Nigerijoje. Tuomet žuvo mažiausiai 50 žmonių.
„Tačiau nėra stiprios koreliacijos tarp religingų katalikų skaičiaus ir dažno Mišių lankymo.“
Tyrėjai pažymėjo, kad šalyse, kuriose vienam gyventojui tenka didesnis bendrasis vidaus produktas (BVP), Mišių lankomumas buvo mažesnis, ir atvirkščiai.
„Nors atrodo, kad tarp identifikavimo kaip religingo asmens ir kassavaitinio Mišių lankymo yra nesutapimas, yra trečias veiksnys, galintis paaiškinti abiejų šių požymių lyginamąjį pasiskirstymą. Atidžiau įsižiūrėję į šalis, galėjote pastebėti tam tikrą ekonominį susitelkimą“, – rašė CARA tyrėjai.
„Šioje nedidelėje šalių imtyje galime daryti prielaidą, kad katalikybė yra stipriausia tose šalyse, kurios dažnai vadinamos besivystančiomis, kur BVP vienam gyventojui yra mažesnis, o turtingesnėse išsivysčiusiose šalyse ji, atrodo, traukiasi“, – apibendrino tyrėjai.
„Tikslūs su ekonominiu išsivystymu ir gerove susiję mechanizmai, darantys įtaką katalikų dalyvavimui tikėjimo procesuose ir savęs priskyrimui prie religingų žmonių, nėra aiškūs. Kad ir kokie jie būtų, jie turi didelę reikšmę“, – pridūrė jie.
Krikščionys persekiojami labiau nei bet kuri kita religinė grupė – tyrimas
Remiantis naujausiu „Pew Research“ tyrimu nustatyta, kad nuo 2012 m. padaugėjo šalių, kuriose Kristaus sekėjai susiduria su socialine ar valdžios prievarta bei smurtu. Pastebėta, kad krikščionys COVID-19 pandemijos metu 2020 m. susidūrė su priekabiavimu daugiau šalių nei bet kuri kita religinė grupė.
Praėjusių metų lapkritį paskelbti duomenys apie religijos suvaržymus visame pasaulyje buvo įtraukti į sausio 27 d. ataskaitą, kurioje nurodoma, kad 2020 m. krikščionys susidūrė su priekabiavimu daugiau kaip 155 šalyse, palyginus su 110 šalimis 2012 m.
Organizacijos pateikiamas „priekabiavimo“ apibrėžimas gali apimti įvairius veiksmus, nuo žodinio priekabiavimo iki fizinio smurto ar žudynių, kuriuos vykdo vyriausybės, socialinės grupės ar pavieniai asmenys. Tyrime užfiksuoti „atvejai, kai asmenys ar grupės jaučiasi išskirti arba negali išreikšti savo religinių įsitikinimų ar netikėjimo“.
Tyrime 198 šalys ir teritorijos įvertintos pagal vyriausybės taikomų religijos apribojimų ir socialinio priešiškumo, susijusio su religija, lygį, naudojant tuos pačius ankstesniuose tyrimuose naudotus 10 balų indeksus.
Krikščionių persekiojimas šiandien – didžiausias per pastaruosius 30 metų
Šaltinis "Bernardinai.lt"
Krikčionių persekiojimo pasaulyje nuo 1993 iki 2023 metų plėtimasis (išplitimas, evoliucija). Vaizdo įrašas
Velykų sekmadienį Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose surengtuose sprogdinimuose žuvo mažiausiai 290 žmonių, daugiau nei 500 sužeisti. Tarp žuvusiųjų ir 39 užsieniečiai – buvo pranešama žiniasklaidoje.
Šis, 2019-aisiais įvykdytas, teroro aktas įsirėžė į atmintį. Tapo ne vien viso labo sausa statistika, kuri ne tik paliečia protą, bet ir nudegina širdį po to, kai pamėginau įsivaizduoti, kas tie žmonės. Kuo jie gyveno? Ką veikė ir kuo vertėsi? Kokių džiaugsmų ir rūpesčių turėjo?
Motinos ir tėvai, seserys ir broliai, vaikai, sutuoktiniai, sužadėtiniai, mylimieji, geriausi draugai, bičiuliai… Galima pamėginti įsivaizduoti, bet neabejotinai ir likti šviesmečiais nuo skausmo, kurį jaučia tie, kurių gyvenimai krito kaip domino plokštelės. Šimtai tų, kuriems diena, kai krikščionys visame pasaulyje dalijosi džiaugsmu, neabejotinai dar ir šiandien nesąmoningai priverčia vis iš naujo krūptelėti dėl asociacijų su kurtinamu trenksmu, skausmu, išgąsčiu, neviltimi ir netektimis.
Panašios išpuolių, kuriuose nukenčia krikščionys, jų pagrobimo ar nužudymo istorijos kartais blyksteli mūsų dėmesio lauke… ir vėl būna užmirštos.
Tiesa ta, kad šiandien 360 milijonų krikščionių visame pasaulyje kenčia nuo intensyvaus persekiojimo. Vien pernai, 2022-aisiais, dėl išpažįstamo tikėjimo buvo nužudytas 5621 krikščionis. Kad būtų galima geriau įsivaizduoti šį mastą, paminėsiu, kad panašus skaičius žmonių gyvena Molėtuose, Kazlų Rūdoje, Skuode. Dar 5259 krikščionys praėjusiais metais buvo pagrobti. Taip pat buvo užfiksuota 2110 bažnyčių niokojimo atvejų.
Popiežiaus maldos intencija vasario mėnesiui
Melskimės, kad parapijos, kuriose svarbiausia turi būti bendrystė – asmenų bendrystė, bažnytinė bendrystė – vis labiau taptų tikėjimo, brolybės ir priėmimo bendruomenėmis tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Kartais galvoju, kad parapijose ant durų reikėtų pakabinti užrašą: „Įėjimas nemokamas“. Parapijos turi būti svetingos bendruomenės, kuriose nėra biurokratijos, kurių centre yra žmonės ir kuriose galima rasti sakramentų malonę. Jos turi vėl tapti tarnystės ir dosnumo mokyklomis, kurių durys visada atidarytos atstumtiesiems ir saviesiems. Jos turi būti atviros visiems. Parapijos nėra klubai, garantuojantys tam tikrą socialinį statusą. Būkime drąsūs! Permąstykime savo parapijų bendruomenių stilių.
Popiežius ragina Maldos už krikščionių vienybę savaitę melstis už taiką Ukrainoje
Popiežius užbaigė sekmadienio vidudienio maldos susitikimą apžvelgdamas tiek smurto paženklintas, tiek susitaikymo viltį žadinančias situacijas daugelyje pasaulio kraštų, pasveikino su naujais metais visus, kurie gyvena pagal Mėnulio kalendorių, ypač šeimas, ir dar kartą atkreipė dėmesį į Bažnyčios švenčiamą Dievo Žodžio sekmadienį. Popiežius taip pat prašė melstis už Ukrainą.
Popiežius
užtikrino, kad malda lydi Mianmare kenčiančiuosius nuo vidaus
konflikto, sukalbėjo „Sveika, Marija!“ maldą prisimindamas neseniai
per išpuolį padegtą ir sudegintą Chan Thar Švč. M. Marijos ėmimo į
dangų šventovę.
Pranciškus išsakė susirūpinimą dėl socialinių neramumų ir smurto proveržių Peru, užtarė šios šalies vyskupus, pasmerkusius smurtą ir žudynes.
Be to, popiežius paminėjo Kamerūną, išsakė džiaugsmą dėl teigiamų poslinkių, atveriančių galimybę taikingai išspręsti konfliktą šio Vakarų Afrikos krašto anglakalbių regione ir paragino susitarimui pritariančias puses ištvermingai tęsti dialogą.