Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
Gruodžio 3 d. (Sekmadienis) -
Viešpaties diena.
I ADVENTO SEKMADIENIS
"Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla,
Viešpatie, viliuosi tavim,kad man neteks rausti,
kad priešai dingsties neturės dėl manęs džiaugtis.
Juk niekas šlovės
nepraranda, kas tavim vilias." (Ps 24,
1-3)
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai.
Popiežiaus maldos intencija
Willis Lambertas SJ. Eiti išpažinties
Šaltinis : laikmetis.lt
Eiti išpažinties, ar tai reiškia, kad ateis koks nors palengvėjimas? Ar tai yra tik sena tradicija? O galbūt tai yra baimė prieš sąžinės balsą? Į šiuos klausimus galėtume atsakyti taip pat klausimu: kodėl Jėzus kalba apie nuodėmių išpažinimą? Ne kunigai ir ne popiežiai sugalvojo išpažintį, bet pats Jėzus Kristus Šv. Rašte kalba apie nuodėmių išpažinimo ir atleidimo svarbą.
Trys klausimai padėtų aiškiau suvokti, ką reiškia – eiti išpažinties.
Jules de Vaulx. Šventumas Biblijoje
Šaltinis:
Magnificat.lt
Liturgijoje skelbiama, kad Dievas yra triskart šventas; Kristus joje vadinamas „solus sanctus“ (vienintelis šventas); be to, minimos šventųjų šventės. Taip pat kalbame apie šventąją Evangeliją, šventąją (didžiąją) savaitę; ir mes patys esame kviečiami tapti šventais. Taigi šventumas išryškėja kaip įvairialypė tikrovė, visų pirma susijusi su Dievo slėpiniu, bet taip pat su kultu ir morale; jis apima sakralumo ir tyrumo sampratas, tačiau jas pranoksta. Viena vertus, šventumas atrodo nepasiekiamas ir taikytinas tik Dievui, tačiau nuolatos priskiriamas ir kūriniams.
Maldos intencija lapkričio mėnesiui
Melskimės už popiežių, kad vykdydamas savo misiją su tikėjimu lydėtų Jėzaus jam patikėtą kaimenę, visada padedamas Šventosios Dvasios.
Popiežius Pranciškus Apaštališkasis paraginimas Laudate Deum Visiems geros valios žmonėms apie klimato krizę
1. „Šlovinkite Dievą už visus jo kūrinius.“ Šį kvietimą savo gyvenimu, giesmėmis ir visais veiksmais skelbė šventasis Pranciškus Asyžietis. Taip jis atkartoja Biblijos psalmių raginimą ir perteikia jautrų Jėzaus požiūrį į Tėvo kūrinius: „Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų“ (Mt 6, 28–29). „Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas“ (Lk 12, 6). Kaipgi nesižavėti tokiu Jėzaus švelnumu visiems, kurie lydi mus kelyje?!
Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos Laiškas Dievo tautai
Brangios seserys, brangūs broliai,
Baigiantis Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos pirmosios sesijos darbams, drauge su jumis visais norime padėkoti Dievui už gražią ir praturtinančią patirtį, kurią išgyvenome. Šį palaimingą laiką gyvenome gilioje bendrystėje su jumis visais. Mus palaikė jūsų maldos, apimančios jūsų lūkesčius, klausimus, taip pat ir nuogąstavimus. Prieš dvejus metus popiežiaus Pranciškaus prašymu prasidėjo ilgas įsiklausymo ir įžvalgos procesas, atviras visai Dievo tautai, neišskiriant nė vieno, idant vadovaujami Šventosios Dvasios, kaip mokiniai misionieriai sekdami Jėzumi Kristumi, „keliautume drauge“.
„Taikos Karaliene, sutaikink savo vaikus, apakintus neapykantos!“
Taikos
Karaliene, globok visą pasaulį, ypač tas šalis, kurių gyventojai
kenčia dėl karų ir konfliktų, meldė popiežius Pranciškus,
vadovaudamas maldos už taiką valandai, penktadienio vakarą vykusiai
Šv. Petro bazilikoje.Katalikai sudaro 17,67% pasaulio gyventojų
Šaltinis: www.vaticannews.va
Sekmadienį, spalio 22 d., minimos Pasaulinės misijų dienos proga Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterijos žinių agentūra „Fides“ paskelbė statistinius duomenis apie Katalikų Bažnyčios narių ir sielovadininkų skaičių pasaulyje.
Pasak naujausio Bažnyčios statistikos žinyno, viso pasaulio gyventojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 7 785 769 000, kurių 1 375 852 000 buvo priėmę Krikšto sakramentą Katalikų Bažnyčioje. Per vienerius metus katalikų skaičius padidėjo 16 240 000 ir šio skaičiaus kaita atitiko bendrą pasaulio gyventojų skaičiaus augimo tendenciją. Katalikų padaugėjo beveik visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Europą, kur jų skaičius sumažėjo 244 000.
Paskutinę 2021 m. dieną visame pasaulyje buvo 5 340 vyskupų. Per metus jų skaičius liko nepakitęs. Kunigų buvo 407 872 (per metus sumažėjo 2 347). Vien Europoje per metus kunigų skaičius sumažėjo 3 632 ir Amerikoje – 963, tačiau mažėjimą šiuose žemynuose iš dalies kompensavo augimas kituose žemynuose, ypač Afrikoje. Nuolatinių diakonų buvo 49 176 ir jų skaičius per metus išaugo 541.
Labai sumažėjo moterų vienuolių skaičius – daugiau kaip 10,5 tūkst. Paskutinę 2021 m. dieną jų visame pasaulyje buvo 608 958. Didžiausias mažėjimas (beveik 8 tūkst.) nustatytas Europoje.
Pranciškaus Apaštališkasis paraginimas „C’est la Confiance“ („Pasitikėjimas“)
Naujasis popiežiaus mokymo dokumentas „C’est la Confiance“, paskelbtas sekmadienį, spalio 15 d., skirtas Bažnyčios mokytojos šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės mokymui apie „mažąjį kelią“ ir jos kvietimui pasitikėti Dievo meile, išgyvenant susitikimą su Kristumi per atsivėrimą kitiems.
Popiežiaus maldos intencija spalio mėnesiui
Melskimės už Bažnyčią, kad klausymasis ir dialogas būtų jos gyvenimo būdas visur ir visada ir kad Šventoji Dvasia ją vestų į gyvenimo paribius.
Misija yra Bažnyčios šerdis. Dar daugiau: Bažnyčios sinodinę kelionę skatina misionieriškas pašaukimas, kuris yra atsakas į Jėzaus įsakymą skelbti Evangeliją.
Norėčiau priminti, kad sinodas nieko neužbaigs, Bažnyčios kelionė tęsis toliau. Keliaujame kaip Emauso mokiniai, klausydamiesi Viešpaties, kuris visada pas mus ateina. Keliaujame kaip Emauso mokiniai, klausydamiesi Viešpaties, kuris visada pas mus ateina. Viešpats visada mums turi staigmenų. Meldžiamės ir žiūrime įžvalgiomis akimis, Šventoji Dvasia skatina klausymosi apaštalavimą, skatina klausytis Dievo ausimis, kad galėtume kalbėti Dievo žodžiu. Taip priartėjame prie Kristaus širdies, iš kurios kyla mūsų misija ir iš kurios skamba balsas, kuris mus kviečia pas jį. Šis balsas mums sako, kas mūsų misijoje svarbiausia, – pasiekti visus, ieškoti visų, priimti visus, įtraukti visus, nė vieno neišskiriant.
Kunigas Robertas Grigas: tikintieji susidūrę su nederamais dalykais turi jiems prieštarauti
Neseniai skelbėme pirmą dalį pokalbio su kunigu Robertu Grigu apie visuomenines ir politines aktualijas. Šiandien kviečiame susipažinti su žymaus dvasininko mintimis apie su Bažnyčia susijusias temas.
Žiniasklaidoje dažnai pasigirsta su kunigais susiję įvairaus pobūdžio skandalai. Kaip į tokius skandalus reikėtų reaguoti tikintiesiems?
– Dažnai apie tai mąstau, žinoma, ten kur yra kriminaliniai nusikaltimai, ypač kai jie paliečia vaikus, pažeidžiamus žmones, kurie negali apsiginti – tokių atvejų pateisinti negalima. Vis dėlto, laikausi savito požiūrio į kairuoliškos žiniasklaidos išpučiamus Lietuvos ir pasaulio bažnytinius skandalus.
Siūloma leisti teismo sprendimu likviduoti religinę bendruomenę
Seime registruotos pataisos, kurios leistų teismo sprendimu išregistruoti ar likviduoti religinę bendruomenę ar bendriją, jei tai būtina dėl saugumo, viešosios tvarkos ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos plačiau reglamentuoja religinių bendruomenių registravimą, reorganizavimą bei likvidavimą, numatant galimybę tai padaryti teismo sprendimu. Pataisas registravo darbo grupės atstovai konservatorius Arūnas Valinskas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius bei „valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Popiežiaus maldos intencija rugpjūčio mėnesiui
Melskimės, kad Pasaulio jaunimo dienos Lisabonoje padėtų jaunimui leistis į kelionę, liudijant Evangeliją savo gyvenimu.
Maldos intenciją rugpjūčio mėnesiui popiežius Pranciškus pristato kalbėdamasis su jaunimu. Į jaunuolių pastabą, kad jie, užėję į savo miesto rajono bažnyčią, mato tik senus žmones, ir klausimą, ar Bažnyčia – tai tik senukų klubas, Pranciškus atsako: „Bažnyčia nėra senų žmonių klubas, kaip ir nėra jaunimo klubas. Jei ji taptų senukų klubu, būtų pasmerkta mirčiai. Šventasis Jonas Paulius II sakė, kad, jei gyveni su jaunais žmonėmis, ir tu atjaunėji. Bažnyčiai reikia jaunų žmonių, kad ji nepasentų.“
Žinia 3-iosios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga
Jis maloningas iš kartos į kartą“ (Lk 1, 50).
Brangūs broliai ir seserys! „Jis maloningas iš kartos į kartą“ (Lk 1, 50) – tai trečiosios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos tema. Ji mus vėl atveda prie palaimingo įvykio, jaunosios Marijos ir jos vyresnės giminaitės Elzbietos susitikimo (plg. Lk 1, 39–56). Kupina Šventosios Dvasios ji kreipiasi į Dievo Motiną žodžiais, kurie po dviejų tūkstančių metų aidi mūsų kasdienės maldos ritmu: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius“ (42 eil.). O Šventoji Dvasia, jau nužengusi ant Marijos, skatina ją atsakyti Magnificat žodžiais, kuriais ji skelbia, kad Viešpaties gailestingumas tęsiasi iš kartos į kartą. Šventoji Dvasia laimina ir lydi kiekvieną skirtingų kartų, senelių ir vaikaičių, jaunų ir senų vaisingą susitikimą. Išties Dievas trokšta, kad, panašiai kaip Marijai apsilankius pas Elzbietą, jaunimas džiugintų vyresniųjų širdis ir semtųsi išminties iš jų patirties. Tačiau visų pirma Viešpats trokšta, kad vyresnio amžiaus žmonių nepaliktume vienų, nenustumtume jų į gyvenimo užribį, kaip, deja, šiandien labai dažnai nutinka.
Popiežius papildė kardinolų kolegiją
Šaltinis: VATICAN NEWS
Liepos 9 dienos vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus pranešė, jog ateinančio rugsėjo 30 dieną bus surengta konsistorija, kurios metu kardinolų kolegija papildys 21 narys. „Jų kilmė išreiškia visuotinumą Bažnyčios, kuri toliau skelbia gailestingąją Dievo meilę visiems žmonėms žemėje. Naujųjų kardinolų įrašymas į Romos vyskupiją taip pat rodo apaštalo Petro sosto ir atskirų Bažnyčių, išsibarsčiusių visame pasaulyje, neišardomą ryšį“, – pridūrė popiežius.
Jis perskaitė naujųjų kardinolų vardus.
1. Arkiv. Robert Francis Prevost, O.S.A., Vyskupų dikasterijos prefektas
Popiežiaus maldos intencija liepos mėnesiui
Melskimės, kad katalikų gyvenimo centre būtų Eucharistijos šventimas, kuris perkeičia žmonių santykius ir atveria susitikimui su Dievu bei broliais ir seserimis.
Jei iš Mišių išeiname tokie patys, kokie į jas atėjome, vadinasi, kažkas negerai. Eucharistija – tai Jėzaus buvimas, jis giliai perkeičia. Jėzus pas tave ateina ir tave perkeičia. Eucharistijoje Kristus aukoja save, atiduoda save už mus, prašo leisti jam maitinti mūsų pačių ir mūsų brolių bei seserų gyvenimą. Eucharistijos šventimas yra susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi ir kartu raginimas atsiverti pasauliui taip, kaip jis mus mokė. Kiekvieną kartą, kai dalyvaujame Eucharistijoje, Jėzus ateina ir suteikia mums jėgų mylėti taip, kaip jis mylėjo. Jis suteikia mums drąsos išeiti pas kitus, išeiti iš savęs ir su meile atsiverti kitiems.
Popiežiaus maldos intencija birželio mėnesiui
Kankinimai. Mano Dieve, kankinimai! Kankinimai nėra vakarykštė istorija. Deja, ir šiandien jie yra mūsų istorijos dalis. Kaipgi įmanoma, kad žmogus gali taip žiauriai elgtis? Yra labai žiaurių kankinimo formų, tačiau yra ir netiesioginių kankinimo būdų, tokių kaip žeminantis elgesys, laiko ir vietos suvokimo atėmimas, kalinimas nežmoniškomis sąlygomis, kurie atima iš žmogaus orumą. Visa tai nėra nauja. Pagalvokite, kaip buvo kankinamas ir nukryžiuotas Jėzus. Sustabdykime kankinimų siaubą. Asmens orumą būtina iškelti aukščiau už viską. Nes kitaip žmonės bus laikomi ne asmenimis, o daiktais ir su jais bus nepaprastai žiauriai elgiamasi, sukeliant mirtį, psichologinę ar fizinę žalą visam gyvenimui.