„Šeima turi būti saugoma. Daug pavojų jai gresia: per skubus gyvenimo ritmas, stresas. Kartais tėvai užmiršta pažaisti su savo vaikais. Bažnyčia turi drąsinti šeimas ir jas palydėti, padėti išspręsti visus sunkumus.
Melskimės, kad šiandienos šeimos sulauktų pagalbos, grįstos meile, pagarba ir patarimu, o ypač kad jas saugotų valstybės.“
Pagal vaticannews.va
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija
Sekmadienis - Viešpaties diena.
"Plokite delnais, visos tautos,
džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą" (Ps 46, 2)
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Vakare:
Šv. Petro ir Pauliaus, apaštalų iškilmės vigilija.
Liturginiai Šv. Mišių
skaitiniai
Lietuvai priėmus krikštą prieš daugiau nei 600 metų pamažu įsitvirtino ir tradicinės krikščioniškos šventės, kurių ne viena iki mūsų dienų išsaugojo dvigubus pavadinimus, menančius senosios baltų kultūros laikus. Skaitytojams siūlome prieš keletą metų publikuotą interviu, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas diak. dr. Benas Ulevičius aptaria reiškinį, būdingą ne vien katalikiškai lietuvių kultūrai.
Svarbiausios tradicinės lietuviškos šventės paprastai vadinamos dvejopai: štai Rasos ir Joninės, Kalėdos ir Kristaus gimimas, Velykos ir Kristaus prisikėlimas ir daugelis kitų, mažiau žinomų. Kodėl taip yra, kad krikščionių šventės yra tarsi „adaptuotos“ pagonių šventės?
Sauliui Šauliui, Laimai ir Ramūnui Matakams, Astai Liutkienei, Kristinai Balnienei, Linai Eitminavičienei, Stanislav Chveduk, Audrei Rikterienei, Ernestai Mlečkienei, Julijai Janonienei, Meilutei Paražinskienei, Jūratei Pranckevičienei, Petrui Adžikauskui, Raimundui Nenartoniui, Vitalijai Tamašiūnaitei, Ritai Čižienei, Gediminui Tekoriui, Agnei Voleišienei, Birutei Valmantienei, Laimai ir Ramūnui Matakams, Ritai ir Gintarui Česoniams, Onai Budzinskienei, Linai ir Povilui Eitminavičiams, Onutei ir Albinui Čiupailoms, Algiui Karpavičiui, Petrui Tekoriui, Ramūnui Matakui, Meilutei Paražinskienei, Julijai Kirkilienei, Kristinai Balnienei, Rimantei Jagelavičiūtei, Janinai Liachovič, Stanislav Chveduk, Ramūnui Matakui, Viktorijai Puškovai, Vladui Rinkevičiui, Vidos ir Vyto Rakauskų šeimai, Aldonos ir Juozo Apanavičių šeimai, Ilonos ir Eriko Verbickų šeimai, Laimos ir Alekso Butrimavičių šeimai, Ernestos ir Tomo Vyšniauskų šeimai.
Dievas Jus telaimina!
Klebonas mons. Jonas Sabaliauskas
Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė buvo įsteigta viduramžiais, jos įsteigimo ištakose būta teologinių debatų ir mistinių patirčių.
„Daug žmonių kenčia dėl juos prislėgusių rimtų sunkumų. Mes galime jiems padėti, palydėdami gailestingumo keliu, perkeičiančiu gyvenimą ir priartinančiu prie Kristaus Širdies, kuri visus mus priima ir sukelia švelnumo revoliuciją.
Melskimės, kad visi kenčiantys žmonės leistųsi paliečiami Jėzaus Širdies ir surastų gyvenimo kelią.“
Šiandien, 2020 m. birželio 1 d. Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė Telšių vyskupu vysk. Algirdą Jurevičių.
Algirdas Jurevičius gimė Vievyje 1972 m. kovo 24 d. Mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, tęsė studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1986-1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje; 1990-1991 m. dirbo tikybos mokytoju Vilniaus 44-ojoje (dabar – Senvagės) vidurinėje mokykloje.
Nors epidemija atslūgsta, bet pareiga saugoti save ir kitus išlieka. Kviečiame ir toliau laikytis Lietuvos vyskupų konferencijos nustatytų saugumo priemonių. Tikintieji, kurie jaučia simptomus, būdingus peršalimo ligoms, kviečiami ir toliau melstis namuose. Laikydamasi visų saugumo reikalavimų, Bažnyčia po truputį grįžta prie įprastinės pamaldų ir sakramentų teikimo tvarkos. Nuo 2020 m. birželio 1 d. laikomasi šių nuostatų:
Pirma, bažnyčiose turi būti išlaikytas saugus atstumas tarp žmonių.
Antra, laidotuvių metu parapijų klebonai gali leisti nešti karstą į bažnyčią, jei yra išlaikomas saugus atstumas tarp žmonių. Dėl mirusiojo išlydėjimo iš pašarvojimo vietos parapijų klebonai sprendžia individualiai kiekvienu atveju.
Trečia, kviečiame parapijų klebonus, administratorius, rektoratų rektorius ir katechetus užtikrinti, kad būtų užbaigtos pasirengimo Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui programos.
Ketvirta, užbaigus pasirengimo programą Pirmoji Komunija gali būti teikiama nuo birželio 1 d., o Sutvirtinimo sakramentas – nedidelėms grupėms nuo birželio 16 d.
Kunigai ir katechetai tepamoko besiruošiančiuosius sakramentams pagarbiai ir teisingai priimti šv. Komuniją į ranką.
Penkta, tėvų pageidavimu tiek Pirmosios Komunijos, tiek Sutvirtinimo sakramento priėmimas jų vaikams gali būti atidėtas vėlesniam laikui.
Šešta, laikantis visų civilinės valdžios numatytų apribojimų galima rengti religines procesijas.
Septinta, pastaruoju metu visi drauge šaukiamės šv. Juozapo užtarimo. Pustrečio mėnesio kiekvieną vakarą 20 val. mus jungusio maldos tilto vaisiai akivaizdūs. Nuo 2020 m. birželio 1 d. varpais skambinama nebebus, bet ir toliau esame kviečiami jungtis į bendrą maldą, kad liga mūsų šalyje visiškai liautųsi.
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija
Plačiau apie metus: vaticannews.va
—
Meilingasis Dieve,
dangaus, žemės ir visko, kas juose, Kūrėjau,
atverk mūsų protus ir paliesk mūsų širdis,
kad suprastume, jog esame dalis kūrinijos, Tavo dovanos.
Šiais sunkiais laikais būk arti stokojančiųjų,
ypač vargšų ir pačių pažeidžiamiausių.
Padėk mums parodyti kūrybingą solidarumą
įveikiant šios globalios pandemijos pasekmes.
Padėk mums būti drąsiems ir priimti pokyčius,
kurie kreipia į bendrąjį gėrį.
Dabar kaip niekada galime pajusti,
jog visi esame susiję ir priklausome vienas nuo kito.
Padaryk taip, kad sugebėtume išgirsti ir atsiliepti
į žemės ir vargšų skundą.
Tebūnie dabartinės kančios
tarsi broliškesnio ir tvaresnio pasaulio gimdymo skausmai.
Lydimi meilaus Marijos, Krikščionių Pagalbos, žvilgsnio,
meldžiame Tave per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Atsižvelgdama į dabartinę epidemiologinę situaciją valstybėje bei užsienio šalių patirtį, Lietuvos vyskupų konferencija laikinai pakeitė šv. Komunijos priėmimo Lietuvoje tvarką: nuo 2020 m. balandžio 24 d. šv. Komunija dalijama tik į ranką. Lietuvoje anksčiau nebuvo šv. Komunijos priėmimo į ranką praktikos, tad čia pateikiama keletas patarimų ir taisyklių, padėsiančių taisyklingai ir su pagarba tai padaryti:
· ant delnu į viršų ištiestos dešinės rankos uždedama kairioji ranka (taip pat delnu į viršų) taip, kad abu delnai sudarytų kryžių;
· abu delnai turi išlikti tiesūs, nesulenkti «laivelio forma»;
· priimant šv. Komuniją, priimančiojo rankos nekeliamos į viršų, kad nepaliestų šv. Komunijos dalintojo rankų;
· šv. Komunijos dalintojui paskelbus «Kristaus Kūnas!» ir padėjus ostiją ant priimančiojo rankos, atsiliepiama «Amen!». Tuomet, neatsitraukiant nuo šv. Komunijos dalintojo, ostija paimama dešinės rankos pirštais ir įsidedama į burną;
· šv. Komunija priimama iš karto, vos tik yra įdedama į delną. Draudžiama šv. Komuniją neštis į suolą ar į kitą vietą.
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija
Elektrėnų švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapijos: pamaldų tvarka nuo gegužės 10 d.
Šv. Mišios:
Sekmadienį – 8.30, 10 ir 12 val.
Pirmadienį - penktadienį - 18 val.
Šeštadienį - 10 val.
Prieš Mišias bus klausoma išpažinčių laikantis saugumo priemonių.
Sąlygos dalyvaujantiems šv. Mišiose: pamaldų dalyviai privalo dėvėti veidą dengiančias kaukes ir laikytis saugaus atstumo bažnyčioje - 1, 2 m. Šv. Komunija dalijama tik į rankas. Pastaba: priimant Komuniją į rankas ištiesiamas dešinės rankos delnas į priekį, į jį dedamas kairys delnas. Įdėjus ostiją į kairį delną, nesitraukus nuo kunigo, ją būtina paimti į burną dešinės rankos pirštais.
Tikintiesiems, kurie priklauso rizikos grupei ar turi ligos simptomų, lankytis pamaldose nerekomenduojama.
Elektrėnų bažnyčioje vienu metu laikantis saugaus atstumo gali dalyvauti apie 100 tikinčiųjų, todėl prašome pasirinkti jums patogiausią laiką. Jaunimą ir mūsų parapijos šeimas kviečiame dalyvauti 12 val. šv. Mišiose. Esant poreikiui sekmadieniais šv. Mišių skaičius gali būti padidintas.
2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos vyskupai susirinko į nuotolinį posėdį, kurio metu tartasi, kaip palaipsniui grįžti prie įprastos sakramentų teikimo tvarkos. Dvasininkai ir tikintieji kviečiami ir toliau laikytis visų saugumo normų, kurias iki šiol yra nustačiusi Lietuvos vyskupų konferencija, atsižvelgdama į kompetentingų tarnybų rekomendacijas. Šalyje švelninant įvairius ribojimus nuspręsta:
- nuo gegužės 10 d., laikantis visų LVK nustatytų saugumo normų, atnaujinamas Eucharistijos šventimas sekmadieniais dalyvaujant tikintiesiems;
Galima užsakyti šv. Mišias Elektrėnų švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje įvairiomis intencijomis, nes kunigai aukoja šv. Mišias net ir už uždarytų durų, yra pasirengę ir toliau savo malda užtarti tikinčiųjų prašymus.
Šv. Mišias užsakyti galima telefonais 861969159 ir 860175206 arba el. paštu sabaliauskas.jonas@gmail.com ir nesant galimybės perduoti auką į rankas, ją galima pervesti į parapijos sąskaitą LT597300010002503049, mokėjimo paskirtyje nurodant pvz. „Mišioms kovo 27 už a.a. Praną (9 m.), Adelę (6 m.), D. p. sv. Petraičių gim.“
Nuo š. m. balandžio 27 dienos Šv. Mišios mūsų bažnyčioje darbo dienomis ir šeštadieniais aukojamos įprastu laiku:
Pirmadieniais – Antradieniais – Trečiadieniais – Ketvirtadieniais – Penktadieniais – 18 val. Šeštadieniais – 10 val.
Sekmadieniais (nuo gegužės 3 d.) Šv. Mišios 10 val. transliuojamos parapijos facebook puslapyje iki kito vyskupų nurodymo.
Mūsų bažnyčioje yra paruošta 50 vietų, jos pažymėtos lentele "sėdėti čia". Atėjus į bažnyčią prašome laikytis visų normų, nurodytų Lietuvos vyskupų laiške "Dėl pamaldų ir sielovados tęsiantis karantinui" (2020m. balandžio 24 d).
Gegužės mėnuo skirtas Švč. Mergelei Marijai. Negalintys dalyvauti Gegužinėse pamaldose bažnyčioje, kviečiame jas pravesti namuose su savo šeimos nariais.
Klebonas mons. Jonas Sabaliauskas
Siūlome skaityti Emilijos Pundziūtės Gallois straipsnį.
Pasaulį ištikus pandemijai valstybių vadovai vienas po kito ėmėsi iniciatyvos tiesiogiai kreiptis į savo piliečius. Tokių kalbų tikslas – sutelkti žmones, paskelbti jiems apie priimtus svarbiausius sprendimus, padrąsinti ar įspėti. Politiniai šios krizės diskursai – puiki medžiaga apmąstyti šalių politinę kultūrą: tiek valdžios požiūrį į piliečius, tiek pačios visuomenės lūkesčius. Kai kurie iš jų verčia suklusti ir susimąstyti, kaip valstybių politikai traktuoja piliečius ir kaip norėtųsi, kad mus pačius traktuotų Lietuvos valdžia.
„Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs.“ (Mt 28, 5–6)
Šiais metais Velykų šventėse nepajėgsime savo širdyse išgyventi džiaugsmo, skelbiančio Kristaus prisikėlimą. Šiuo metu mūsų ramybę drumsčia skaudūs išgyvenimai, kuriuos patiriame dabar, kai visas pasaulis yra sukaustytas pavojingo viruso ir netikrumo. Šiandieną didžiausia dovana mums yra prisikėlusio iš numirusiųjų Išganytojo pirmasis linkėjimas Apaštalams ir mums visiems, dėl vienokių ar kitokių priežasčių praradusiems vidinę ramybę – „Ramybė Jums!“.
Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventėje sveikiname Jus, mieli broliai ir seserys, ir linkime Jums visiems atrasti vidinį džiaugsmą bei Išganytojo suteiktos taikos bei ramybės.
Jus sveikina:
Klebonas mons. Jonas Sabaliauskas
Vikaras kun. Tadas Piktelis
Altarista kun. Stasys Čiupala
Brangūs broliai ir seserys,
Su šv. Velykomis! Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi! Sveikiname Jus šią didžią mūsų tikėjimo šventės dieną! Ji mums skelbia: Dievas aplankė žemę kaip Jėzaus Kristaus asmuo, Jis žmones mokė, guodė ir gydė, tačiau buvo neteisingai apkaltintas ir nužudytas, bet trečią dieną prisikėlė iš numirusių. Jėzaus prisikėlimas parodė, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas – mes esame sukurti amžinybei! Ir iki Kristaus prisikėlimo žmoniją lydėjo tikėjimas, kad gyvenimas po mirties egzistuoja. Tačiau tik po šio didingo Velykų įvykio visi mes turime galingą pagrindą vilčiai, kad išsipildys Jėzaus pasakyti žodžiai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Kokia svarbi yra mūsų tikėjimo reikšmė: nuo jo priklauso mūsų amžinas likimas! Tad dabar, pasak šv. apaštalo Pauliaus, „mes esame išgelbėti viltimi“ (Rom 8, 24). Mūsų Mokytojas ir Viešpats žada mums dangų, jei priimsime Jo meilę ir draugystę.
Per laikotarpį nuo 2013 iki 2018 m. pakrikštytųjų padaugėjo 6%, nuo 1 254 milijonų iki 1 329 milijonų. 2018 m. pabaigoje katalikai sudarė kiek mažiau nei 18% pasaulio gyventojų. Šis procentas lieka nedaug pakitęs jau ilgus metus.
2018 m. didžiausią dalį gyventojų katalikai sudarė Amerikoje – 63,7%;
Europoje – 39,7%;
Okeanijoje – 26,3%;
Afrikoje – 19,4%;
Azijoje – 3,3%;
Vyskupų skaičius nuo 2013 iki 2018 m. padidėjo 3,9%, pakildamas nuo 5 173 iki 5 377.
Per tą laikotarpį kunigų skaičius Afrikoje ir Azijoje augo atitinkamai 14,3% ir 11,0%, Amerikoje išliko panašus, o Europoje ir Okeanijoje sumažėjo atitinkamai 7% ir 1%. Pastebėtas ryškus nuolatinių diakonų skaičiaus augimas nuo 43 195 iki 47 504, tai yra apie 10%.
Vienuolių vyrų skaičius sumažėjo nuo 55 000 iki mažiau nei 51 000.
Moterų vienuolių skaičius – nuo 694 000 iki 642 000.
Jų mažėjo Europoje, Okeanijoje, Amerikoje, o Afrikoje ir Azijoje paaugo atitinkamai 9% ir 2,6%.
Sumažėjo ir seminaristų – nuo 118 251 iki 115 880. Afrika, kurioje matomas 15,6% augimas, turi didžiausią potencialą atsiliepti į sielovados poreikius.
(Pagal vaticannews lt)