Dalyvių registracija į Lietuvos piligrimystę Romoje jubiliejiniais 2025 metais . Kovo 1-4 d.
Ši registracija galioja tik į Lietuvos piligrimystės Romoje jubiliejiniais metais susitikimus kovo 1-4 dienomis. Nuvykimu į Romą, apgyvendinimu, maitinimu ir kitais piligrimystės organizaciniais klausimais rūpinasi kiekviena parapija/grupė/organizacija arba vyskupija atskirai.
Norintys vykti susisiekite su koordinatoriumi Kaišiadorių vyskupijoje:
Popiežius Pranciškus: Jėzus siūlo kelti akis į dangų
Sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo” maldą popiežius kalbėjo apie Mišių Evangelijoje nuskambėjusius Jėzaus raginimus pakelti galvas ir būti budriems, nebūti apsunkusiems ir aptingusiems.
Pirmojo advento sekmadienio Evangelija mums kalba apie kosminius sukrėtimus, žmonijos nerimą ir baimę.
Šią savaitė Bažnyčia švenčia
Gruodžio 1 d. Sekmadienis - Viešpaties diena
I ADVENTO SEKMADIENIS
"Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla,
Viešpatie, viliuosi tavim, kad man neteks rausti,
kad priešai dingsties neturės dėl manęs džiaugtis.
Juk niekas šlovės
nepraranda, kas tavim vilias." (Ps 24,
1-3)
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai.
Kunigų šventimai Kaišiadorių vyskupijoje
Kaišiadorių vyskupijos kurijos informacija
Kaišiadorių katedroje, Kristaus Karaliaus liturginėje iškilmėje – lapkričio 24 d., Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, dalyvaujant vyskupams – Sauliui Bužauskui ir Juozui Matulaičiui, suteikė Kunigystės šventimus dviem Kaišiadorių vyskupijos diakonams – Tautvydui Dikčiui ir Broniui Jarukui.
Šiemet jie baigė pasirengimą kunigystei Vilniaus seminarijoje, gegužės mėnesį buvo įšventinti diakonais ir, laikantis Bažnyčios nustatytos tvarkos, pusė metų tarnavo parapijose.
Naujuosius kunigus – neopresbiterius Kaišiadorių vyskupas paskyrė vikaro tarnystei – kun. Tautvydą Dikčių į Elektrėnų parapiją, kun. Bronių Jaruką – į Širvintų.
Šiuo metu Kaišiadorių vyskupijoje – 68 parapijose tarnauja daugiau nei 40 kunigų.
Popiežius: Visų Šventųjų iškilmė rodo mūsų tikslą. Melskimės už taiką
Širdis – vienas iš svarbiausių žodžių
Spalio 24 dieną popiežius paskelbė savo ketvirtąją encikliką „Dilexit nos” („Pamilo mus“). Ji remiasi įvairiomis Šventojo Rašto eilutėmis, jog Dievas myli žmogų be išlygų. Sūnus įsikūnijo tam, kad šią meilę parodytų ir pasiūlytų. Pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai yra vienas iš būdų atsiliepti į šią meilę ir ją geriau suprasti.
Popiežiaus žinia Misijų dienos proga
Spalio 20 d. minima XCVIII Pasaulinė misijų diena.
Eikite ir kvieskite visus į vestuves (plg. Mt 22, 9)
Brangūs broliai ir seserys!
Šių metų Pasaulinei misijų dienai pasirinkau temą iš Evangelijos palyginimo apie vestuvių pokylį (plg. Mt 22, 1–14). Kai pakviestieji nepriėmė kvietimo, karalius, pagrindinis pasakojimo veikėjas, sako savo tarnams: „Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves“ (9 eil.). Apmąstydami šį raktinį žodį tiek palyginimo, tiek Jėzaus gyvenimo kontekste, galime įžvelgti keletą svarbių evangelizacijos aspektų. Jie ypač aktualūs mums visiems, Kristaus mokiniams misionieriams, šiame baigiamajame Sinodinės kelionės etape, kuriuo pagal šūkį „Bendrystė, dalyvavimas, misija“ siekiama iš naujo sutelkti Bažnyčios dėmesį į jos pagrindinę užduotį – Evangelijos skelbimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Tarp būsimų kardinolų – arkivyskupas R. Makrickas (papildyta)
Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
Spalio 6 d. (Sekmadienis) - Viešpaties diena.
Spalis – Švč. Mergelės
Marijos Rožinio mėnuo
XXVII EILINIS SEKMADIENIS
"Tavo, Dieve, valia visa valdo,
ir niekas negali jai pasipriešint.
Tu gi sutvėrei dangų ir žemę,
ir ką tik aukštieji skliautai apgaubia;
Tu - visko Viešpats". (Est 13, 9. 10-11)
Spalio 7-oji – pasninko ir maldos už taiką diena
Lietuvos vyskupai
Popiežiaus maldos intencija spalio mėnesiui
Melskimės, kad
Bažnyčia ir toliau visais būdais liudytų sinodinį gyvenimo stilių,
skatintų bendrą atsakomybę, kunigų, vienuolių ir pasauliečių
bendrystę ir bendrą misiją.
Popiežius Pranciškus Žinia 110-osios Pasaulinės migranto ir pabėgėlio dienos proga
(2024 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis)
Dievas keliauja su savo tauta
Brangūs broliai ir seserys!
2023 m. spalio 29 d. baigėsi Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos pirmoji sesija, leidusi mums giliau suvokti sinodiškumą kaip pirminį Bažnyčios pašaukimą. „Sinodiškumas daugiausia pristatomas kaip bendra Dievo tautos kelionė ir vaisingas charizmų bei tarnysčių dialogas, tarnaujantis ateinančiai Karalystei“ (Apibendrinamoji ataskaita, įvadas).
Sinodinio aspekto pabrėžimas įgalina Bažnyčią iš naujo atrasti savąją keliauninkės tapatybę; ji yra per istoriją keliaujanti Dievo tauta, piligrimė, sakytume, „migruojanti“ Dangaus karalystės link (plg. Lumen gentium, 49). Savaime ateina į galvą nuoroda į biblinį Išėjimo pasakojimą, kuriame Izraelio tauta pristatoma kaip keliaujanti į pažadėtąją žemę: ilga kelionė iš vergijos į laisvę vaizduoja Bažnyčios kelionę į galutinį susitikimą su Viešpačiu.
Popiežius Pranciškus Žinia Pasaulinei maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienai
2024 m. rugsėjo 1 d.
Turėk viltį ir veik su kūrinija
Brangūs broliai ir seserys!
„Turėk viltį ir veik su kūrinija“ – tokia rugsėjo 1 d. minėsimos Pasaulinės maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienos tema. Ji siejama su šventojo Pauliaus Laiško romiečiams 8, 19–25 mintimis: apaštalas aiškina, ką reiškia gyventi pagal Dvasią, ir sutelkia dėmesį į patikimą išganymo viltį, kylančią per tikėjimą, kuris reiškia naują gyvenimą Kristuje.
Popiežiaus maldos intencija rugsėjo mėnesiui
Į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalims
Foto - vysk. Rimanto Norvilos.
Rugpjūčio 22 d. – persekiojamųjų dėl tikėjimo atminimo diena
(Krikščionių protestas Kot Radha Kišano kaime, Pakistane, 2014 m. lapkričio 5 d. dėl krikščionių poros Shahzado Masiho ir jo žmonos Shamos Shahzad, sudegintų gyvų dėl tariamos šventvagystės (Korano išniekinimo). EPA-EFE nuotrauka)
Rugpjūčio 22-ąją minima Tarptautinė nuo smurto dėl savo tikėjimo nukentėjusių žmonių atminimo diena. Šį kasmetinį minėjimą 2019 m. įvedė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, reaguodama į dažnėjančius smurto prieš religines bendruomenes atvejus.
Popiežiaus maldos intencija rugpjūčio mėnesiui
Melskimės, kad politiniai lyderiai tarnautų žmonėms, dirbtų žmogaus pažangai, stengtųsi dėl bendrojo gėrio, rūpintųsi darbo netekusiais žmonėmis ir pirmenybę teiktų vargingiausiems.
Popiežiaus žinia Pasaulinės senelių ir pagyvenusiųjų žmonių dienos proga
Liepos 28 d. – sekmadienį po Jėzaus senelių šventųjų Onos ir Joakimo šventės – jau ketvirtą kartą minima popiežiaus Pranciškaus įvesta Pasaulinė senelių ir pagyvenusiųjų žmonių diena.
„Nepalik manęs senatvėje“ (plg. Ps 71, 9)
Brangūs broliai ir seserys!
Dievas niekada neapleidžia savo vaikų, niekada. Net ir tada, kai metų vis daugėja, o jėgos mąžta, kai plaukai pražyla, o socialinis vaidmuo sumenksta, kai gyvenimas tampa mažiau produktyvus ir gali atrodyti beprasmis. Dievas žvelgia ne į išvaizdą (plg. 1 Sam 16, 7) ir nedvejodamas pasirenka tuos, kurie daugeliui atrodo nereikšmingi. Jis neatmeta nė vieno akmens, priešingai, „senesnieji“ sudaro saugų pamatą, ant kurio gali remtis „naujesni“ akmenys, kad visi kartu statydintųsi į dvasinį statinį (plg. 1 Pt 2, 5).
Telšių vyskupas kreipėsi į Seimo narius dėl Seimo statuto pataisų
Telšių vyskupija pranešė, kad liepos 15 d. vyskupas Algirdas Jurevičius elektroniniu paštu kreipėsi į Seimo narius, bendradarbiaujančius su vyskupija .
Vyskupas savo laiške išsakė nuogąstavimus dėl Seimo statuto pataisų.
„Vyskupo pareigos pranoksta mano, kaip paprasto žmogaus, gebėjimus ir kompetencijas, todėl visuomet naudojuosi aplinkinių įžvalgomis, pastebėjimais ir patarimais, – vyskupijos feisbuko paskyroje tikintiesiems savo sprendimą paaiškina A. Jurevičius. – Tarp daugelio patarėjų yra ir keli teisininkai, tačiau iniciatyva šiam mano žingsniui kilo iš vieno LR Seimo nario, kuris įžvelgė Statuto pakeitimo tikslą – kad būtų lengviau atmesti Prezidento veto ir priimti civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymą”.
„Tad iš pažiūros nekaltas Seimo statuto pakeitimas gali ateityje atnešti daug moralinės žalos. Būtent tai ir paskatino pasidalinti nuogąstavimais su LR Seimo nariais, iš kurių sulaukiau padėkos už pilietiškumą ir pagalbą geriau įsigilinti į teikiamą svarstyti įstatymą”, – apie iniciatyvą sako vyskupas.
Taip pat jis priduria: „Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje nuskambėjo mintis, kad net 80 procentų mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę, bet džiugu, kad jie pasitikėjo manimi ir išsakė savo baimes dėl įstatymo projekto. Spėju, kad priklausau tiems likusiems 20 procentų, todėl dalinuosi šiomis mintimis su jumis”.
Laiške vyskupas pateikė tokią savo nuomonę:
1) Šiuo Projektu Teisės departamentui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu de facto suteikiama konstitucingumo kontrolės funkcija kaip galutinio arbitro teisę turinčiam subjektui. Tokia funkcija neturėtų būti patvirtinama Seimo, nes de facto redukuoja Prezidento veto reikšmę. Kadangi Prezidentas yra visuotine rinkimų teisė renkamas valstybės vadovas, o ne parlamento renkamas – tokio redukavimo neturėtų būti Seimo statute, nes apriboja Prezidento kaip tautos atstovo teisę užimti vertybinę poziciją ir bandyti ją ginti naudojantis Konstitucijos nustatytomis procedūromis.
2) Siūloma Statuto pataisa tuo pačiu išplečia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kartu su Teisės departamentu, konstitucinės kontrolės funkciją riboti Prezidento veto teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad žiūrint retrospektyviai visoje eilėje vertybinių klausimų Teisės departamentas neretai yra užėmęs vertybinę (vertybiškai ne neutralią) poziciją, todėl mažai tikėtina, kad ir ateityje būtų kitaip. Konstitucingumo kontrolė Lietuvoje nėra a priori (kaip pavyzdžiui Prancūzijoje), bet šią funkciją atlieka Konstitucinis teismas.
3) Objektyvumo dėlei kaip alternatyva galėtų būti, kad vertybiniais klausimais, kuriuos Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, būtų galimybė organizuoti referendumą, nes tuomet vertybinius klausimus išspręstų ne departamentas kartu su Teisės komitetu, bet spręstų pati tauta. Priėmus Projektą galios svertai sutelkiami faktiškai Seimo rankose, eliminuojant Prezidento konstitucinę reikšmę, kai tuo tarpu, Prezidentas yra vienas iš valdžios vykdytojų (Konstitucijos 5 str. „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“) ne mažiau reikšmingas už Seimą ar Vyriausybę.
4) Prezidento veto neturėtų būti „apeinamas“ biurokratine procedūra, apibrėžta Statute. Projektu siūloma nuostata savo esme yra konstitucinio lygmens nuostata ir turėtų būti aprašyta Konstitucijoje. Priešingu atveju, teisinį santykį, kuris savo esme yra reguliuotinas tik Konstitucijos lygmeniu, Seimas sureguliuotų daug žemesniu teisės aktu t. y. Seimo Statutu.
5) Projektas prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, nes iš jo de facto atimama galutinio arbitro teisė dėl vertybiškai jautrių projektų svarstomų Seime.
Kasmet Seimo nariai dalyvauja Telšių vyskupo organizuojamame susitikime. Jame diskutuojama moralinėmis, visuomeninėmis ir politinėmis temomis.
Visuotiniai atlaidai Pasaulinės senelių dienos proga
Apaštališkoji penitenciarija paskelbė dekretą, kuriuo popiežius Pranciškus suteikia galimybę gauti visuotinius atlaidus įprastomis sąlygomis (būti atlikusiam išpažintį, priimti Komuniją ir melstis popiežiaus intencijomis) seneliams, pagyvenusiems žmonėms ir visiems tikintiesiems, kurie Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga liepos 28 d. dalyvaus pamaldose, vyksiančiose visame pasaulyje.
Visuotinius atlaidus tą pačią dieną gali gauti ir tie tikintieji, kurie aplankys pagyvenusius žmones ar tuos, kuriems reikia pagalbos (ligonius, vienišuosius, neįgaliuosius). Galimybė gauti visuotinius atlaidus taip pat suteikiama tiems, kurie, atsiribodami nuo nuodėmių, ketina kuo greičiau įvykdyti įprastas atlaidų sąlygas, o taip pat tiems, kurie, dėl rimtos priežasties negalėdami išeiti iš namų, dvasiškai vienysis su Pasaulinės senelių dienos proga vyksiančių pamaldų dalyviais.
Penitenciarija šia proga taip pat prašo nuodėmklausių dosniai patarnauti norintiems atlikti išpažintį.