Šią savaitę kartu su Bažnyčia švenčiame:

Vasario 23 d.

VII eilinį sekmadienį - Viešpaties dieną.

"Dieve, tikiu, kad tu man gailestingas.

Džiaugiuosi tavo pagalba.

Viešpačiui giesmes giedosiu: kiek jis man gera padarė!" (Ps 12,6)

Šv. Mišių skaitiniai

Skaityti toliau »

2019 metais nužudyti 29 misionieriai

2019 metais pasaulyje buvo nužudyti 29 misionieriai. Dauguma – kunigai:

18 kunigų, 1 nuolatinis diakonas, 2 vienuoliai (ne kunigai), 2 vienuolės, 6 pasauliečiai.

Aštuonis metus, iki 2018-ųjų, kilo skaičius nužudytųjų misionierų  Amerikos žemyne. Nuo 2018-ųjų šioje tragiškoje klasifikacijoje pagrindinė žučių vieta tapo Afrikos žemynas.

Afrikoje 2019 nužudyti: 12 kunigų, 1 vienuolis, 1 vienuolė, 1 pasaulietė.

Pietų Amerikoje: 6 kunigai, 1 nuolatinis diakonas, 1 vienuolis, 4 pasauliečiai.

Azijoje nužudyta 1 pasaulietė misionierė, Jėzuitų savanorė.

 Europoje nužudyta 1 vienuolė.

Misionieriai pagal luomą:

Kunigų – 18, 13 vyskupijų kunigai; 2 kunigai saleziečiai (SDB); 1 kapucinas; 1 – misijų kongragacija (MC); 1 Švč. Jėzaus širdies kongregacija;

Nuolatinis diakonas          1 ;

Vienuoliai    2                    Krikščioniškųjų mokyklų kongregacija; Šv. Karolio Luangos broliai;

Vienuolės     2                    Jėzaus dukterų kongregacija; Švč. M. Marijos, ligonių pagalbos tarnaičių kongregacija.

Pasauliečiai  6.

Misionieriai kilę iš:

Afrika          12                  3 Nigerija;  2 Kenija; 2 Kongo respublika; 1 Dramblio Kaulo Kranto respublika;  1 Madagaskaras; 1 Centrinė Afrikos respublika; 1 Burkina Fasas; 1 Uganda.

Amerika       9                    3 Meksika;  2 Kolumbija; 2 Argentina; 1 Gvatemala; 1 Salvadoro respublika.

Europa         7                    3 Ispanija; 2 Lenkija; 1 Didžioji Britanija; 1 Portugalija;

Misionieriai buvo nužudyti (pagal geografinę vietą) :

Afrikoje       15                  3 Nigerijoje; 3 Burkina Fase; 2 Kenijoje; 1Madagaskare; 1 Kamerūne; 1 Centrinėje Afrikos respublikoje; 1 Mozambike; 1 Konge; 1 Ugandoje; 1 Dramblio Kaulo Kranto respublikoje;

Amerikoje    12                  3 Meksikoje; 2 Kolumbijoje; 1 Peru; 1 Salvado respublikoje; 1 Argentinoje; 1 Puerta Rike; 1 Gvatemaloje: 1 Brazilijoje;

Azijoje          1                    Filipinuose;

Europoje       1                    Portugalijoje;

Išnagrinėjus duomenis, vietas, kuriose misionieriai 2019 metais buvo nužudyti dėl neapykantos tikėjimui,  pastebėtas naujas reiškinys – „ Smurto prieš krikščionis globalizacija“. Krikščionys smurtą patiria ne vienoje atskiroje geografinėje zonoje, kaip buvo prieš 2019-sius. Šis reiškinys plinta po visą pasaulį.

 Vaizdo medžiaga. 

Parengta pagal 2019 m. Gruodžio 30 dienos agentūros „Fides“ataskaitą.

Šeimos pynė advento vainiką...

Šią savaitę kartu su Bažnyčia švenčiame:

Gruodžio 29 d.

Sekmadienį – Viešpaties dieną ir Šventąją Šeimą: Jėzų, Mariją ir Juozapą.

„Kaip svarbu mūsų šeimoms drauge keliauti bendro tikslo link! Žinome, kad turime keliauti išvien; kelyje susiduriame su sunkumais, bet yra ir džiaugsmo bei paguodos akimirkų. Toje gyvenimo piligriminėje kelionėje dalijamės ir maldos akimirkomis. Nieko nėra gražiau, kai tėtis ir mama palaimina savo vaikus dienos pradžioje ir pabaigoje, kaip Krikšto dieną, paženklina jų kaktas kryžiaus ženklu. Argi tai ne paprasčiausia tėvų malda už savo vaikus? Palaiminti juos, t. y. patikėti juos Viešpačiui, kaip pasielgė Elkana ir Hana, Juozapas ir Marija, kad Jis juos saugotų ir palaikytų ištisą dieną? Kaip svarbu šeimai bent trumpam prieš valgį susirinkti pasimelsti, padėkoti Viešpačiui už tas dovanas ir mokytis gautais dalykais dalytis su tais, kuriems jų dar labiau reikia. Tokiais nedideliais gestais išreiškiamas svarbus ugdomasis vaidmuo, tenkantis šeimai kasdienėje piligriminėje kelionėje.“

(Popiežiaus Pranciškaus homilijos ištrauka per Šv. Mišias Šventosios Šeimos šventės dieną. 2015-12-27).

Gruodžio 30 d.

Kalėdų šeštoji diena.

Gruodžio 31 d.

Kalėdų septintoji  ir 2019-jų metų paskutinioji diena. Padėkos Šv. Mišiose giedamas himnas „Te Deum“ arba  lot.“ Tave Dieve garbinam" padėkai už besibaigiančius metus.

 Sausio 1 d.

Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmė.

Pirmoji 2020-jų metų diena ir Kalėdų aštuntoji diena. Pagal Izraelio apeigas Jam vardo suteikimo diena, Šventosios Dievo Gimdytojos, kurią Efezo Visuotinis Susirinkimas (431 m.) paskelbė Theotókon, iškilmė, nes iš jos Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp žmonių, buvo Dievo Sūnus, Taikos Kunigaikštis, kuriam duotas Vardas yra aukščiausias iš visų vardų.

 Kai kurie teologai pabrėžia, kad Marijos motinystė yra svarbi Dievo pasaulio sukūrimo plano dalis. Pirmoji Dievo mintis kūrime buvo Jėzus. Jėzus - įsikūnijęs Žodis, yra tas, kuris galėjo mylėti Dievą tobulai ir šlovinti jį visos Kūrinijos vardu. Kadangi Jėzus buvo "pirmasis" Dievo mintyse, Marija buvo „antroji", kadangi ji buvo pašaukta būti jo motina.

Jau II amžiuje Marija figūravo maldose, pamoksluose, himnuose, apokrifiniuose raštuose, simboliuose. Trečiajame amžiuje jau buvo paplitusios maldos, kuriose Marija vadinta „Theotokos“ – „Dievo Motinos“ titulu. Tačiau nuo IV amžiaus pradžios, po įgytos kulto laisvės, Marijai dedikuotų bažnyčių skaičius, su ja susijusių maldų ir liturgijos nepaprastai padaugėjo.

 Katalikams privaloma iškilmė.

(Iš įvairių šaltinių)

Sausio 2 d.

Sausio 2 d. minime Bazilijų Didįjį (329-379) ir Grigalių Nazianzietį (329-390), vyskupus, Bažnyčios mokytojus.

Bazilijus Didysis gimė Cezarėjoje, Kapadokijoje, vienas iš 10 vaikų šv. Bazilijaus Vyresniojo ir Emilijos šeimoje. Buvo auklėjamas tėvo ir senelės šv. Makrinos. Mokėsi Konstantinopolyje, Atėnuose, buvo Grigaliaus Nazianziečio bendramokslis. Po to 355 m. Cezarėjoje dėstė retoriką, buvo pakrikštytas ir pasirinko atsiskyrėlišką gyvenimą Anesyje. Čia kartu su Grigaliumi parengė veikalą „Philocalia" (Origeno citatų rinkinys) ir sudarė kelių vienuolynų statutus. Tyrinėdamas atsiskyrėlių gyvenimą, Bazilijus daug keliavo, o vėliau kartu su savo jaunesniuoju broliu Petru ir kitais bendraminčiais ant Iriso upės kranto, Kapadokijoje, įkūrė vienuolyną (tikriausiai pirmąjį Mažojoje Azijoje). Jis vadovavo vienuolynui 5 metus, reikalaudamas iš pasekėjų mokytis ir dirbti ūkio darbus, taip įgyvendindamas savo planą kartu visiems užsidirbti pragyvenimui, drauge valgyti ir melstis. Šv. Benediktas, formuodamas savo vienuolių ordino statutą, daug ką perėmė iš šio Bazilijaus statuto. 363 m. Bazilijus išvyko gauti kunigystės šventimų, bet dėl Cezarėjos vyskupo Euzebijaus pavydo turėjo sugrįžti atgal į vienuolyną. Po dvejų metų jie susitaikė, o 370 m. Bazilijus pakeitė Euzebijų ir tapo arkivyskupu metropolitu. Jis vadovavo 50 vyskupų, iš kurių daugelis buvo nusiteikę priešiškai. Galiausiai Bazilijus sugebėjo visus palenkti į savo pusę taktiškumu ir kantrybe. Jis du kartus per dieną pamokslaudavo didžiulėms minioms, pastatė didelę ligoninę, ėmėsi globoti sausros ir bado aukas bei su didžiule energija stengėsi atitaisyti tuos nuostolius, kuriuos atnešė arijonizmo erezijos išplitimas. Savo priešų eretikų jis buvo labai šmeižiamas ir kaltinamas.

Bazilijus parašė daug veikalų apie tikėjimą, krikštą, pagrindines dorybes, asketiškumą, vienuolių gyvenimą, turtingųjų pareigas, pritarimą atgailaujantiems nusidėjėliams, taip pat apie 400 laiškų. Mirė sausio 1 d.

Grigalius Nazianzietis gimė Arianzuse, Kapadokijoje, šv. Grigaliaus ir Nonos šeimoje. Kartu su savo broliu šv. Cezariu ir šv. Bazilijumi mokėsi Cezarėjos apylinkėse. Grigalius išvyko studijuoti retoriką ir teisę į Palestinos Cezarėją, vėliau į Aleksandriją, o po 10 metų į Atėnus. Tik 30 metų buvo pakrikštytas ir pradėjo pamaldų, asketišką gyvenimą, dvejus metus kartu su Bazilijumi buvo atsiskyrėliu dykumoje. Senyvas jo tėvo amžius privertė jaunąjį Grigalių sugrįžti namo ir tvarkytis šeimos dvare. Tačiau namuose jis staiga, nepaisydamas namiškių draudimo, priėmė kunigo šventimus ir pabėgo į negyvenamas vietas. Jis grįžo po 3 mėnesių, parašė traktatą dvasininkijos garbei, po pusiau arijonų sukeltos sumaišties veikė taikydamas tarpusavyje priešingas nuomones, dirbo tėvo, vyskupo, padėjėju. 370 m. Bazilijus buvo išrinktas Cezarėjos metropolitu ir paskyrė Grigalių Sasimos vyskupu. Ši vietovė buvo arijonų teritorijoje, suskaldytoje pilietinio karo. Kai Grigalius atsisakė šio pasiūlymo, Bazilijus apkaltino jį pareigų nevykdymu irt jų tarpusavio santykiai atšalo. Nepaisant visko, po Bazilijaus imties Grigalius pasakė prisiminimo panegiriką. Jis tapo Nazianzos koadjutoriumi, 5 metus sunkiai sirgo, bet po imperatoriaus Valenso mirties buvo pakviestas atgaivinti Rytų Bažnyčią. Jis kukliai dirbo Konstantinopolyje, savo raštais mokydamas tikėjimo (ypač garsus ciklas apie Švč. Trejybę). Grigalius kentė dėl šmeižtų ir ligų, nesugebėjo atsiimti arijonų jėga užgrobtų bažnyčių. Eretikai netgi pasiuntė apsimetėlį, bandžiusį užgrobti Grigaliaus postą, kai šis sirgo.

380 m. pasikrikštijo imperatoriaus Teodozijus. Jis įsakė arijonams išsižadėti savo įsitikinimų arba išsikraustyti iš sostinės. Kai jų vadovai išvyko, Grigalius buvo paskirtas arkivyskupu. Jo darbas šiose pareigose truko neilgai. 381 m. Konstantinopolio Bažnyčios susirinkimui, kuriam pats Grigalius vadovavo, pasirodė abejotinas jo išrinkimo teisėtumas. Jis užleido šį postą Nektarijui, o pats grįžo į tarnybą Nazianzos apylinkėse. Čia Grigalius gyveno labai asketiškai, parašė keliolika religinių ir autobiagrafinių poemų (didžiausia iš jų - "De vita sua"). Savo teologiniuose raštuose jis ypač išvystė švč. Trejybės ir kristologijos mokslą.

(Pagal: Bernardinai.lt)

Sausio 3 d.

Švč. Jėzaus vardas, (laisvas minėjimas).

Jėzaus vardas reiškia "gelbėtojas", "išganytojas". Evangelistai, Apaštalų darbai, apaštaliniai laiškai daugybę kartų cituoja Jėzaus vardo reikšmę ir galią, dažnai apsistodami vien tik prie „Vardo“ pasakymo, kuris, kaip ir Senajame Testamente, nurodo Dievą.

Švenčiausiasis Jėzaus Vardas visada buvo gerbiamas Bažnyčioje nuo pat pirmųjų amžių, tačiau tik XIV a. pradėtas minėti liturgijos apeigose. Šv. Bernardinas Sienietis († 1444), padedamas kitų brolių, ypač Alberto Sarteaniečio († 1450) ir Bernardino Feltreniečio († 1494), su dideliu užsidegimu skleidė šį pamaldumą, kol pagaliau oficialiai buvo įsteigta liturginė šventė. Pirmiausia 1530 metais popiežius Klemensas VII leido Mažesniųjų brolių ordinui per šv. Mišias ir Liturgines valandas švęsti Švenčiausiąjį Jėzaus Vardą. Toliau plintant šiam pamaldumui, 1721 metais popiežius Inocentas XIII suteikė šią galimybę ir visai Katalikų Bažnyčiai. Ši šventė būdavo minima pirmąjį sausio sekmadienį, dabar, popiežiui Jonui Pauliui II atnaujinus Romos mišiolą, yra nustatyta sausio 3 d.

(Kun. Ramūnas Mizgiris OFM. „Apie Švenčiausiąjį Jėzaus Vardą“)

„Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. (Lk 2, 11). Šiais žodžiais Viešpaties angelas kreipėsi į piemenis, ganiusius savo bandas Betliejaus apylinkėse. Ši žinia nuskamba ir Elektrėnų parapijos geros valios žmonėms.

„Dievo veikimo būdas mus stulbina: atrodo neįmanoma, kad jis atsisakytų savo šlovės ir taptų žmogumi, tokiu kaip mes. Jis gimsta prakartėlėje, kuri rodo mums Dievą, įžengusį į pasaulį, ir ragina mus mąstyti apie mūsiškį gyvenimą, įrašytą į dieviškąjį; kviečia tapti Jo mokiniais, jei norime pasiekti galutinę gyvenimo prasmę.“ (AS 9)

Džiaugsmingų Šventų Kalėdų!

Kartu su Bažnyčia švenčiame ypatingą savaitę - Ketvirtąją Advento savaitę ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą.

Gruodžio 22 d.

IV Advento sekmadienį:

Iš aukštybių rasokite, dangūs,

Išlykite, debesys, Teisųjį!

Tegul atsiveria žemė

Ir gelbėtoją mums išdaigina. (Iz 45, 8)

Gruodžio 24 d.

Kūčių vakaras – Kristaus gimimo vigilija.

Viešpats  man pasakė:

"Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien". (Ps 2, 7)

Gruodžio 25 d.

MŪSŲ VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS GIMIMAS (Kalėdos)

Po Velykų slėpinio šventimo Bažnyčia neturi nieko svarbesnio už Kristaus gimimo ir pirmųjų apsireiškimų pagarbų minėjimą Kalėdų laiku. (AC, 32)

Nuo pasaulio sukūrimo praėjus nesuskaičiuojamiems amžiams, kai Dievas pradžioje sukūrė dangų ir žemę bei pagal savo paveikslą suformavo žmogų; po daugybės amžių, septyni šimtai penkiasdešimt antraisiais metais po Romos miesto įkūrimo; keturiasdešimt antraisiais imperatoriaus Oktaviano Augusto viešpatavimo metais; visam pasauliui esant ramiam, amžinojo Dievo ir amžinojo Tėvo Sūnus, norėdamas savo švenčiausiuoju atėjimu pašventinti pasaulį, prasidėjęs iš Šventosios Dvasios Mergelėje Marijoje, nuo prasidėjimo praėjus devyniems mėnesiams, Judo Betliejuje gimė iš Mergelės Marijos, tapo žmogumi: ši diena – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo pagal kūną iškilmė.

Gruodžio 26 d.

Pirmasis kankinys, priklausęs Septynetui. Jie visi buvo bendruomenės išrinkti ir apaštalų malda bei rankų uždėjimu paskirti tarnauti prie stalų (plg. Apd 6, 1–6). Netrukus paaiškėja, jog Steponas pagarsėjo stebuklingais ženklais ir Šventosios Dvasios įkvėptu pamokslavimu, kuriam niekas negalėjo atsispirti. Apd 7 pristato ilgą Stepono kalbą prieš aukščiausiojo teismo tarybą ir aprašo jo kankinystę, kuriai pritarė ir išnaikinti Bažnyčią siekęs Saulius (vėliau – apaštalas Paulius). Steponas yra pirmasis Bažnyčios kankinys, o jo kankinystė pristatoma atskleidžiant prasminį panašumą su Kristaus mirtimi ant kryžiaus.

(Pagal: https://diakonai.lt/apie-diakonata/sventieji-diakonai/)

Gruodžio 27 d.

Šv. Jonas, apaštalas ir evangelistas,(šventė).

Trečioji Kalėdų diena. Šv. apaštalas Jonas – Evangelijos pagal Joną ir Apreiškimo Jonui knygos autorius. Kilęs iš Betsaidos, apaštalo Jokūbo brolis, jauniausias iš apaštalų. Dažnai vadinamas „mylimiausiu Viešpaties mokiniu“, vienas iš trijų mokinių, buvusių ant Taboro kalno, Jėzaus atsimainymo metu. Vienintelis iš apaštalų sekė Kristų kryžiaus keliu, stovėjo po Kristaus kryžiumi. Čia Jėzus pavedė Jonui globoti savo motiną Mariją.

Pagal tradiciją žinoma, kad  Evangelistas  Jonas ilgus metus gyveno Efezo mieste, kur parašė tris laiškus ir Evangeliją (Evangelija pagal Joną) , ten darė stebuklus, pakrikštijo daugybę žmonių. Jo, kaip evangelisto, simbolis mene – erelis.

Šios šventės Šv. Mišių metu laiminamas vynas.

(Pagal: http://www.saintjeandemontmartre.com/art-culture-et-histoire/qui-est-saint-jean-levangeliste/)

Gruodžio 28 d.

Šv. Nekaltieji Vaikeliai, kankiniai, (šventė).

Ketvirtoji Kalėdų diena. Ši šventė skirta pagerbti ne tik Erodo nužudytiems Betliejaus vaikams, bet ir visiems krikščionims, mirusiems kūdikystėje. Vaikeliai, kuriuos nedorėlis karalius Erodas nužudė Judo Betliejuje, norėdamas nužudyti ir Kūdikį Jėzų, kurį pagarbino išminčiai, jau nuo pirmųjų Bažnyčios amžių – garbingi kankiniai. Visų, kurie išlies savo kraują už Dievą ir Avinėlį, pirmienos.

(Pagal: lk. Katalikai.lt)

Apaštališkasis laiškas ADMIRABILE SIGNUM apie Kalėdų prakartėlės prasmę bei vertę

Popiežius Pranciškus

Apaštališkasis laiškas
ADMIRABILE SIGNUM
apie Kalėdų prakartėlės prasmę bei vertę

1. Įstabus prakartėlės ženklas, toks brangus krikščionių tautai, visada kelia nuostabą ir susižavėjimą. Vaizduoti Jėzaus gimimo įvykį reiškia paprastai ir džiaugsmingai skelbti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį. Prakartėlė yra tarsi gyva Evangelija, kylanti iš Šventojo Rašto puslapių. Kai kontempliuojame Viešpaties gimimo sceną, esame kviečiami dvasiškai leistis į kelionę patraukti nuolankumo To, kuris tapo žmogumi, kad pasitiktų kiekvieną žmogų. Suvokiame, jog Jis taip stipriai mus mylėdamas vienijasi su mumis, idant mes galėtume vienytis su Juo.

Skaityti toliau »

ŠIUOLAIKINIS MENAS KELIAUJA Į BAŽNYČIAS

„Palaimintasis Jurgis Matulaitis“, sukurtas Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčiai. 

III Advento savaitė

Trečiąją Advento savaitę kartu su Bažnyčia švenčiame:

Gruodžio 15 d.

III Advento sekmadienį (Gaudete):

Visuomet džiaukitės Viešpatyje!

Ir vėl kartoju: džiaukitės! Viešpats yra arti! (Fil 4, 4.5 )

Gaudete (lotynų k. džiaukitės) tai III-jo Advento sekmadienio Šv. Mišių įžangos priegiesmio pirmasis žodis. Šis sekmadienis yra tarsi stabtelėjimas ir artėjančio Kalėdų džiaugsmo numatymas. Apie tai byloja ir liturginiai ženklai – rožinė liturginių rūbų spalva, vargonų grojimas, ypatingesnis bažnyčios puošimas.

(Pagal: Dom Robert Le Gall – Dictionnaire de Liturgie)

Gruodžio 21 d.

Minimas Šv. Petras Kanizijus (laisvas minėjimas).

 1521 metais gimęs Olandijos Nijmegen mieste, Jėzaus Draugijos kunigas (1546 m.), Bažnyčios mokytojas, studijavo Kiolne, itin domėjosi apologetika (kad galėtų argumentuotai diskutuoti su protestantais). 1543 m., jau garsus teologas, tapo jėzuitu. Dalyvavo Bažnyčios Tridento Susirinkime. Itin populiarūs buvo jo katekizmai: „Mažasis“ – per 150 metų buvo net 400 jo leidimų. Labai populiarus buvo ir „Didysis“ katekizmas „Katalikiškojo mokymo visuma“. Daugelį metų uoliai darbavosi Vokietijoje, pamokslais bei raštais gindamas ir stiprindamas katalikų tikėjimą. Mirė Freiburge –1597 m. gruodžio 21 dieną, Šveicarijoje.

(Parengta pagal: https://www.jesuites.com/saint-pierre-canisius-sj/)

II Advento savaitė

Šią antrąją Advento savaitę kartu su Bažnyčia švenčiame:

Gruodžio 8 d.

II Advento sekmadienį

Išrinktoji tauta!

Štai ateina Viešpats gelbėti visų giminių.

Viešpats leis išgirsti garbingą savo balsą

Jūsų širdies džiaugsmui.(Iz 30, 19. 30)

  Gruodžio 9 d.

Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo iškilmę. Šiais metais tikrajai datai, gruodžio 8-jai, išpuolus sekmadienį, iškilmė keliama į artimiausią dieną –pirmadienį.

Nekaltas Prasidėjimas – tai 1854 m. gruodžio 8 d. popiežiaus Pijaus IX paskelbta dogma, teigianti, kad Mergelė Marija Dievo malonės veikimu nuo pat pradėjimo buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.

Švenčiausioji Mergelė Marija per vienintelę Visagalio Dievo malonę ir per Jėzaus Kristaus, visos žmonijos Gelbėtojo, nuopelnų numatymą buvo apsaugota nuo bet kokios gimtosios nuodėmės įtakos.

Dar net maždaug 500 metų prieš tai, kai buvo paskelbta Marijos Nekalto Prasidėjimo dogma, dalis tikinčiųjų tikėjo, jog, Mergelė Marija, kaip ir visi gimusi iš žemiškųjų tėvų, buvo apsaugota nuo visus žmones paženklinančios gimtosios nuodėmės.

Savo teologiniais veikalais prie Nekaltojo Prasidėjimo dogmos patvirtinimo labiausiai prisidėjo pranciškonas palaimintasis Jonas Dunsas Škotas, vadinamas Subtiliuoju daktaru, arba Marijiniu daktaru.

(Pagal M. Midverytės straipsnį „Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas“)

Gruodžio 10 d.

Minime Loreto Švč. Mergelę Mariją (laisvas minėjimas).  Lietuvoje esame pratę melstis Švč. M. Marijos litanija, kuri pasaulyje paprastai vadinama Loreto litanija.

Vatikane paskelbtame Kulto ir sakramentų kongregacijos dekrete dėl Loreto Marijos laisvo minėjimo įvedimo visoje Bažnyčioje sakoma, jis padės visiems, ypač šeimoms, jaunimui, Dievui gyvenimą pašventusiems asmenims sekti tobula Evangelijos mokine, Švenčiausiąja Mergele, kuri savyje pradėdama Bažnyčios Galvą, ir mus visus priėmė pas save.

 (Pagal https://press.vatican.va/content/salastampa/it/bollettino/pubblico/2019/10/31/0834/01731.html)

Gruodžio 11 d.

19 val. Parapijos salėje (Atgimimo a. 1) kviečiame tęsti Šv. Rašto paskaitų ciklą „Pažink Dievo Žodį – Šventąjį Raštą“. Paskaitą ves Šv. Rašto dėstytojas kun. Algirdas Akelaitis.

Gruodžio 13 d.

Šv. Liuciją mergelę, kankinę (privalomas minėjimas). (283–303) gerbiama nuo IV a. Apie ją mažai žinoma. Anot šv. Aldhelmo (miręs 709 m.), Liucija davė skaistybės įžadus ir nesutiko tekėti už motinos peršamo pagonio jaunikaičio. Kai motina stebuklingai išgijo prie šv. Agotos kapo, Liucija jai pasakė apie savo įžadus ir gavo motinos sutikimą jų laikytis. Atstumtas jaunikaitis įskundė Liuciją kaip krikščionę, ir ji mirė kankinės mirtimi Sirakūzuose, Sicilijoje. (Iš lk.katalikai.lt)

  Gruodžio 14 d.

Šv. Kryžiaus Joną, kunigą, bažnyčios mokytoją (privalomas minėjimas). Šv. Kryžiaus Jonas (1542–1591) buvo ispanų mistikas, Karmelitų ordino reformuotojas. 1563 m. įstojo į Karmelitų ordiną. 1567 m. susipažino su šv. Terese Aviliete ir abu sutarė reformuoti Karmelitų ordiną. Kartu su draugais įkūrė Basųjų karmelitų ordiną. Jis svarbiausiuose savo veikaluose pateikė naują kryptį katalikų asketikai ir mistikai. Šv. Teresės Avilietės raginamas, pirmas pradėjo Karmelitų ordino reformą, kurią darydamas atliko daugybę darbų, pakėlė nesuskaičiuojamų vargų ir slegiančių negandų. Kaip liudija jo raštai, ieškodamas vidinio, Kristuje paslėpto gyvenimo ir liepsnodamas Dievo meile, įkopė į dvasinį Dievo kalną. Mirė Ubedoje, Ispanijoje. (Iš lk.katalikai.lt)

 Gruodžio mėnesį esame kviečiami melstis popiežiaus intencija: kad kiekviena šalis imtųsi būtinų priemonių užtikrinti vaikų, ypač kenčiančių, ateitį.

Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias: 1990–2019

2019 m. gruodžio 7 d. nuo 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia švęsti 10-metį.

Gimtadienio metu atidaroma paroda įkūnija muziejaus misiją – kalbėti visuomenei apie krikščionišką paveldą, padėti atrasti ir suprasti jo turtingumą, reikšmę Lietuvos kultūrai. Mažiausiai pažįstama ir vertinama šio paveldo dalis yra šiuolaikinis sakralus menas. Situacija problematiška: šiuolaikinio meno kūrėjai ir mėgėjai nėra linkę jo ieškoti bažnyčiose, o tikintieji maldos namų erdvėje atsirandančius naujus kūrinius neretai mato kaip iššūkį Bažnyčios tradicijai. Dėl šios įtampos nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1990) kokybiškų, gilias menininkų ir užsakovų intencijas išreiškiančių šiuolaikinio meno kūrinių kelias į Lietuvos bažnyčias buvo sunkus. Atrodytų, kad jį tiesti stengėsi vos keletas atsidavusių entuziastų, o kiekvienas bažnyčių erdvę pasiekęs ir joje išlikęs kūrinys galėjo atsirasti tik laimingai sutapus autoriaus ir užsakovo intencijoms.

Parodoje pristatomos šiuolaikinio meno kūrinių kelius į Lietuvos bažnyčias ir koplyčias atvėrusios parapijų, vienuolijų bendruomenių, kunigų ir pasauliečių mecenatų iniciatyvos. Eksponuojami kūriniai atsirado šioms iniciatyvoms sutapus su menininkų atvirumu sakralaus pobūdžio užsakymams arba asmeniniu noru kurti krikščionybės tema. Šalia kūrinių, eskizų ir maketų pateikiamos trumpos biografijos ir prisiminimų nuotrupos leidžia apčiuopti menininkų tikslus ir patirtis. Parodos tikslas nėra pristatyti visus 1990–2019 m. Lietuvoje sukurtus sakralaus meno pavyzdžius. Jiems atstovauja eksponatai kaip „atvejai“, parodantys šiuolaikinio meno kelių į bažnyčias įvairovę, sudėtingas menininkų ir užsakovų bendradarbiavimo istorijas, išsiskiriantys meniškumu, atlikimo kokybe, savita tradicinių krikščionybės temų ir idėjų raiška.

Parodoje pristatomo laikotarpio priešistorė – 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus šventimo ir Jurgio Matulaičio beatifikacijos įžiebtas Bažnyčios kultūrinio gyvenimo pagyvėjimas (1987). Sovietinių represijų ir antibažnytinės politikos nustumtiems į viešojo gyvenimo paraštes tikintiesiems šie įvykiai leido pasijusti reikšminga Visuotinės Bažnyčios dalimi. Atgimimo nuotaikas atliepė tikinčiųjų bendruomenių entuziazmas atstatant ir puošiant sovietmečiu nusavintus maldos namus, taip pat poreikis statyti naujas bažnyčias. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo atgauta religinė ir kūrybinė laisvė. Nenuostabu, kad paskui įspūdingai suklestėjo religinis gyvenimas ir įvyko naujų bažnyčių statybų bumas. Tuo metu prasidėjęs restitucijos procesas garantavo Bažnyčios teisę atsiimti iki Antrojo pasaulinio karo jai priklausiusius pastatus, juose įsikūrė parapijos ir sugrįžusios vienuolijų bendruomenės. Visi šie veiksniai lėmė praktinį poreikį tinkamai įrengti maldos namus, nors šio tikslo įgyvendinimui neretai trūko teorinių ir praktinių žinių, taip pat lėšų.

Bažnyčių erdvei skirtų meno kūrinių užsakymai ženkliai sumažėjo XXI a. pradžioje: sakralus menas tuo metu buvo kuriamas baigiant anksčiau pradėtus darbus, pavienių užsakovų ar asmenine menininkų iniciatyva. Naujausias (ir todėl sunkiai įvertinamas) pokytis – tai naujų palaimintųjų ir šventųjų atvaizdų kūrimo banga XXI a. 2-ojo dešimtmečio pabaigoje. 2014–2019 m. šv. Jono Pauliaus II, šv. Motinos Teresės, pal. Jurgio Matulaičio, pal. Mykolo Giedraičio, pal. Teofiliaus Matulionio atvaizdai papuošė daugelį Lietuvos bažnyčių. Neretai šių šventųjų atvaizdų sukūrimas patikėtas ne Lietuvos menininkams, tačiau turime ir parodoje rodome įdomius mūsų menininkų kūrinius.

1990–2019 m. laikotarpio šiuolaikinį meną esame linkę vertinti kaip klausimą, ką dabartinio sakralaus meno raida leidžia pasakyti apie Lietuvos visuomenę. Tai atviras klausimas, atviras diskusijoms ir laukiantis tyrėjų dėmesio.

 Daugiau informacijos

I advento savaitė

Kartu su Visuotine Bažnyčia gruodžio 1 d. pradedame naujuosius liturginius metus. Juos pradedame I advento sekmadieniu.

Adventas – džiaugsmingo laukimo metas. Advento pagrindinė mintis – Dievas save dovanoja per Jėzų Kristų.

Šią savaitę kartu su Bažnyčia švenčiame:

Gruodžio 1 d.

I advento sekmadienį

Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla, Viešpatie, viliuosi tavim, kad man neteks rausti, kad priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. Juk niekas šlovės nepraranda, kas tavim vilias. (Ps 24, 1-3)

Minime: 

Gruodžio 3 d.

Šv. Pranciškų Ksaverą. Jis  (1506–1552) gimė Ispanijoje. Mokėsi Paryžiuje, kur sutiko šv. Ignacą Lojolą ir tapo jo bendražygiu, vienu pirmųjų naujos Jėzuitų Draugijos nariu. 1537 m. buvo įšventintas kunigu, o 1541 m. popiežiaus prašymu buvo pasiųstas misijų darbui į Indiją. Ligos ir vargų išsekintas mirė 1552 m. Kinijos pakrantėje, Sanciano saloje. 1929 m. pop. Pijus XI jį drauge su šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese paskyrė misijų pagonių kraštuose globėju.

Gruodžio 6 d.

Šv. Mikalojų Mirietį.  Šv. Mikalojus vienas populiariausių šventųjų. Nors ir trūksta jo gyvenimą aprašančių žinių, yra žinoma, kad apie 300 m. buvo išrinktas Miros vyskupu. Nuo IV a. jo kultas išplinta Rytuose, Vakarų Bažnyčioje – nuo IX a. Manoma, kad IX a. jo palaikai pervežti į Barį (Italija). Vaikų, jūreivių, keliautojų globėjas, Vakarų pasaulyje „Kalėdų senelio“ prototipas. Antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas.

Gruodžio 7 d.

Šv. Ambraziejų. Jis gimė apie 340 m. Triero mieste, mirė 397 m. Milane. 374 m. išrinktas Milano vyskupu. Gynė Bažnyčią nuo pasaulietinės valdžios kišimosi. Garsėjo kaip pamokslininkas. Susitiko su šv. Augustinu ir jį pakrikštijo Milane. Reformavo liturgiją ir bažn. giedojimą. Tikras tikinčiųjų ganytojas ir mokytojas, visiems rodė meilę, ryžtingai gynė tikrąją tikėjimo doktriną nuoarijonų klaidų, pamokslais ir himnais katechizavo žmones. Yra vienas iš 4 didžiųjų Bažnyčios tėvų (kartu su šv. Augustinu, šv. Jeronimu ir šv. Grigaliumi Didžiuoju).

Gruodžio mėnesį esame kviečiami melstis popiežiaus intencija: kad kiekviena šalis imtųsi būtinų priemonių užtikrinti vaikų, ypač kenčiančių, ateitį.

Kviečiame pirmąjį mėnesio ketvirtadienį (gruodžio 5 d.) 18 val. kartu šv. Mišių aukoje melstis prašant šv. Jono Pauliaus II užtarimo sergantiems onkologinėmis ligomis.

Pirmąjį mėnesio penktadienį (gruodžio 6d.) kviečiame dalyvauti pamaldose skirtose švč. Jėzaus Širdies garbei. Po šv. Mišių švč. Sakramento adoracija.