ATGAILOS SAKRAMENTAS

" Kai einu išpažinties, einu pasigydyti – pagydyti sielą, širdį ir tai, ką padariau netinkamai. Šių aspektų vidinį ryšį geriausiai atspindi biblinis paveikslas – epizodas apie nuodėmių atleidimą paralyžiuotajam ir jo išgydymą, kai Viešpats Jėzus apsireiškia tuo pat metu kaip sielos ir kūno gydytojas (plg. Mk 2, 1–12; Mt 9, 1–8; Lk 5, 17–26).

1. Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas kyla tiesiogiai iš Velykų slėpinio. Velykų vakare Viešpats pasirodė mokiniams, užsidariusiems Aukštutiniame kambaryje, ir, pasveikinęs juos žodžiais: „Ramybė jums!“, kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 21–23). Ši ištrauka mums atskleidžia šiame sakramente glūdinčią dinamiką. Pirmiausia tą faktą, kad nuodėmių atleidimas nėra toks dalykas, kurį galėtume patys sau suteikti. Negaliu sakyti: atleidžiu sau nuodėmes. Mes negalime sau suteikti nuodėmių atleidimo. Atleidimo prašoma, prašoma iš kito, o išpažinties metu atleidimo prašome iš Jėzaus. Atleidimas nėra mūsų pastangų vaisius, bet dovana Šventosios Dvasios, kuri mus pripildo gailestingumo ir malonės versmės, nepaliaujamai srūvančios iš nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus širdies. Antra vertus, tai mums primena, kad ramybę galime patirti tik tada, kai Viešpatyje Jėzuje leidžiamės sutaikinami su Tėvu ir su broliais. Visi tai jaučiame širdyje, kai einame išpažinties apsunkusia siela, kiek nuliūdę; gavę Jėzaus atleidimą, esame ramūs, turime širdyje tą ramybę, kurią gali duoti tik Jėzus, tik Jis."

Popiežius Pranciškus

Bendrosios audiencijos katechezė „Atgailos dovana“

2014 m. vasario 19 d.

Atgailos sakramentas dar vadinamas  Sutaikinimo, Atleidimo, Išpažinties, Atsivertimo sakramentu. Jėzus įstegė šį sakramentą Velykų vakarą pasirodydamas savo mokiniams ir tardamas: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23). (pagal KBK 1485)

Atgailos sakramento metu veikia du elementai: Šventosios Dvasios veikimu atsiverčiančio žmogaus veiksmai ir Kristaus vardu atleidimą suteikiančio bei atsilyginimo pobūdį nustatančio kunigo išrišimas.

Atgailaujančiojo veiksmai: rūpestingas sąžinės patikrinimas – tobulas, grindžiamas meile Dievui, arba netobulas, besiremiantis kitais motyvais; gailestis (arba atgaila) – apimantis pasiryžimą daugiau nebenusidėti; išpažintis– per kurią nuodėmės išpažįstamos kunigui; atsilyginimas – nuodėmės padarytą žalą atitaisančių atgailos veiksmų, nuodėmklausio paskirtų atgailaujančiajam, atlikimas.

Kokias nuodėmes reikia išpažinti?

Reikia išpažinti visas dar neišpažintas sunkiąsias nuodėmes, kurios prisimenamos rūpestingai patikrinus sąžinę. Sunkiųjų nuodėmių išpažinimas yra vienintelė paprastoji priemonė atleidimui gauti. (Pagal KBK 1456)

Kada privalu išpažinti sunkiąsias nuodėmes?

Visi tikintieji, sulaukę sąmoningo amžiaus, privalo išpažinti savo sunkiąsias nuodėmes bent kartą per metus ir visada prieš priimdami šventąją Komuniją. (KBK 1457)

Atgailos sakramento teikėjas – Kristaus apaštalai, kuriems patikėta ši tarnyba, jų įpėdiniai vyskupai ir šių bendradarbiai kunigai, šitaip jie tampa Dievo gailestingumo ir teisingumo įrankiais. Jie naudojasi galia atleisti nuodėmes vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. (Pagal KBK 1461-1466, 1495)

Sąžinės patikrinimo klausimai pagal naująsias „Atgailos apeigas“.

  • Elektrėnų parapijoje Išpažinčių klausoma kiekvieną dieną, pusvalandį prieš šv. Mišias.
  • Atgailos sakramento pamaldos su individualia išpažintimi švenčiamos paskutinį Advento penktadienį (prieš ketvirtą Advento sekmadienį).
  • Gavėnios susitaikinimo pamaldos su individualia išpažintimi švenčiamos penktadienį prieš Kristaus kančios sekmadienį (Verbų sekmadienį).

 .