EUCHARISTIJA – NEIŠSEMIAMAS MEILĖS SLĖPINYS

" Esmingai svarbu, kad krikščionys aiškiai suvoktų šventųjų Mišių vertę bei reikšmę, kad galėtų vis pilnatviškiau išgyventi santykį su Dievu.

Negalime pamiršti daugybės krikščionių, kurie visame pasaulyje per dviejų tūkstantmečių istoriją iki mirties priešinosi gindami Eucharistiją; daugybė dar ir šiandien rizikuoja gyvybe, kad galėtų dalyvauti sekmadienio Mišiose. 304 metais per Diokletiano persekiojimus Šiaurės Afrikoje buvo aptikta grupė krikščionių, švenčiančių Mišias namuose; jie buvo suimti. Juos tardydamas Romos prokonsulas paklausė, kodėl jie tai darė žinodami apie draudimą. Jie atsakė: „Be sekmadienio negalime gyventi“, o tai reiškė: jeigu negalėtume švęsti Eucharistijos, nepajėgtume gyventi; mūsų krikščioniškasis gyvenimas apmirtų.

Jėzus sako savo mokiniams: „Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 53–54)."

Popiežius Pranciškus

Bendrosios audiencijos katechezė „Eucharistija-Bažnyčios širdis“

2017 m. lapkričio 8 d.


Trokšte troškau valgyti su jumis šią vakarienę... (plg. Lk 22,15)

Tai žodžiai, kuriuos Jėzus ištarė kančios išvakarėse, per paskutinę vakarienę, atsisėdęs prie vieno stalo su artimaisiais mokiniais, apaštalais. Maža to – tai žodžiai, kuriuos Dievas Jėzaus lūpomis nuolat taria kiekvienam žmogui: „Trokšte trokštu atsisėsti su tavimi prie bendro stalo“... Kiekvieną sekmadienį susirinkę švęsti Eucharistiją – šv. Mišias – mes atsiliepiame į šį Dievo troškimą. 

Sekmadienio reikšmė

Šiandieniniam katalikui būtina suprasti, kad jis yra sekmadienio žmogus. Popiežius Jonas Paulius II pažymi šiuolaikiniam krikščioniui, kad  jis negali vadintis krikščioniu, jei nešvenčia Sekmadienio. Šv. Rašte, Pradžios knygoje, sakoma: „Dievas ilsėjosi septintą Dieną, kai pasaulis jau buvo sukurtas.“, „Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, septintą dieną jis ilsėjosi po visų darbų, kuriuos buvo atlikęs“ (Pr2.2). Popiežius savo apaštaliniame laiške „Dies Domini“ pažymi, kad sekmadienis tai Viešpaties Diena. Dievas, sukūręs pasaulį, ilsėjosi septintąją dieną. Sekmadienis – tai Bažnyčios diena, „Būtent dalyvavimas Eucharistijoje  Viešpaties dieną paverčia Bažnyčios diena,diena, kai ji gali veiksmingai atlikti savąjį vienybės sakramento vaidmenį.“ (Jonas Paulius II. 

Enciklika ECCLESIA DE EUCHARISTIA 41). Sekmadienis vadinamas žmogaus diena „dies homini“, nes žmogui reikalingas laikas, kada galima pabūti su savimi, su šeima, su artimaisiais žmonėmis. Sekmadienis yra bendrystės Eucharistijoje diena. Sekmadienio bruožai: švęsi sekmadienį, nes tai Viešpaties diena, tavo diena, Bažnyčios diena, poilsio diena. Visa tai yra patalpinama į Eucharistijos slėpinį. Maitindamiesi ir dalindamiesi Jėzaus Kristaus kūnu ir krauju, tampame Jo prisikėlimo žmonėmis, sekmadienio žmonėmis, taip liudijame Kristų, mirusį ir prisikėlusį septintąją dieną.

Šių dienų pasaulis vis labiau „daiktinamas“, o žmogus taip pat nuvertinamas, jis pavirsta daiktu.  

Sekmadienis krikščioniui yra ta diena, kai jis į save gali pažvelgti, kaip į Dievo kūrinį, vienijantis su Dievu. Sekmadienis tai poilsio diena„dies otio“. Žmogus, kaip būtybė iš dvasios, kūno ir sielos, negali būti be poilsio. 

Švęsti sekmadienį tai reiškia atsiriboti nuo visų savaitės darbų. Tai reiškia – pašvęsti šią dieną glaudžiam santykiui su Dievu, su artimaisiais, su šeima. Trečiasis iš dešimties Dievo įsakymų – švęsti Sekmadienį. Krikščionims tai brangi diena, nes tą dieną prisikėlė Kristus. Krikščionis dar kitaip vadinamas prisikėlimo žmogumi.  

Eucharistija žmogų lydi per visą gyvenimą. Kiekvienas gyvenimo įvykis yra aukojamas Dievui kaip auka. Prašoma Dievo pašventinti kiekvieną gyvenimo įvykį. Šv. Mišiose teikiamas Krikšto sakramentas, Sutvirtinimo sakramentas, kunigystės šventimai, vienuolių įžadai, Santuokos sakramentas, Ligonių patepimo sakramentas. Šv. Mišių auka į dangiškojo Tėvo namus palydimas iškeliavęs krikščionis. Eucharistijos metu Dievas paima mūsų iškeptą duoną, kad per ją pamaitintų mus dieviškumu. Čia Dievas trokšta pasidalyti savo meile. Kokį troškimą Jis randa mano širdyje?

Neišsemiamas meilės slėpinys, kurį kiekvieną sekmadienį kartu su visa parapijos bendruomėne švenčiame Bažnyčioje, yra vadinamas įvairiais vardais. Štai keli iš jų:

  • Eucharistija – nes tai dėkojimas Dievui (graikų kalba eucharisteis reiškia dėkoti);
  • Šventoji auka – nes ji sudabartina mus išganančią Jėzaus Kristaus auką: Jo kančią, mirtį ir prisikėlimą;
  • Duonos laužymas – nes čia laužoma ir valgoma duona yra Kristus, o visi, kurie šią duoną valgo, susivienija su Kristumi ir tarpusavyje, tapdami vienu kūnu. 
  • Mišios – nes jos baigiasi palaiminimu, reiškiančiu tikinčiųjų siuntimą (lotyniškai missio vykdyti Dievo valią, čia patirtą Dievo meilę savo širdimis ir rankomis dalyti kasdieniame gyvenime).

Kad galėtume krikščioniškai gyvent, turime alsuoti kasdiene malda, kiekvieną sekmadienį maitintis Dievo žodžiu ir Dievo kūnu Eucharistijoje. Tai ne tik svarbi pareiga, bet visų pirma malonė.

Švęsti Eucharistiją

Eucharistija yra pokylis, kuriame žodžiu ir auka bendrauja tikėjimo bei meilės ryšiais susieta žmonių bendruomenė ir Dievas. 

Pirmojoje Eucharistijos dalyje mes kalbame Dievui: atsiprašome už nuodėmes, šloviname Jį Garbės himnu, po kunigo paraginimo „Melskimės“ širdies tyloje išsakome asmeninius troškimus, juos apglėbiančią pradžios maldą užbaigdami bendru „Amen“ – „Taip tebūna“. Po to atidžiai klausomės, ką Dievas kalba mums per šventąjį Raštą. Jo žodis kuria mūsų gyvenimą.

Antroje Eucharistijos dalyje aukojame Dievui duoną ir vyną, kurie ženklina mūsų darbus ir troškimus, laimėjimus ir nesėkmes, džiaugsmą ir skausmą, visą mūsų gyvenimą, mus pačius. Komunijos metu Dievas atiduoda mums šias atnašas jau perkeistas, Šventosios Dvasios galia tapusias Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju. Ši dovana nuostabiai iš naujo suvienija mus su Dievu ir tarpusavyje, įgalina ir įpareigoja savo gyvenimu skleisti Dievo meilę.

Praktiški pastebėjimai apie Eucharistijos šventimą

Eucharistijoje yra svarbu dalyvauti pilnutinai – nuo pradžios iki pabaigos, priimti šv. Komuniją, jei asmuo nėra suvaržytas bažnytinių bausmių arba sunkios nuodėmės, atleidžiamos Atgailos sakramentu. 

Dalyvauti sąmoningai: suvokti Šv. Mišių prasmę. 

Bendruomeniškai: kartu sekti kunigo žodžius, atsakinėti į jo kreipinius, kartu giedoti, sėdėti, stovėti, klūpėti. Šiais liturginiais veiksmais bendrai garbiname Viešpatį. Šv. Mišių metu dera išlaikyti rimtį, be rimtos priežasties nevaikščioti po bažnyčią, išsijungti mobiliuosius telefonus.

Šv. Mišių metu filmuoti ir fotografuoti bažnyčioje nedera. 

Švęsti Eucharistiją, ypač sekmadieniais, ateiname šventiškai apsirengę. 

Kokios gali būti Šv. Mišių intencijos?

Mišių intenciją padiktuoja gyvenimas ir mylinti, atidi tikinčio žmogaus širdis. Štai keli iš daugybės galimų pavyzdžių:

Prašymai:
  • Palaimos šeimai, vaikams
  • Sveikatos ir kantrybės ligoniams.
  • Pagalbos kovojantiems su žalingais įpročiais ar ydomis.
  • Už bendrą nusidėjėlių atsivertimą.
  • Prieš tolimą kelionę, sunkesnę operaciją.
  • Meldžiant palaimingos mirties.
  • Kad būtų geras derlius.
  • Už giminės, miesto ar kaimo gyventojus.
  • Už Tėvynę, už taiką, susitaikinimą, santarvę ir t. t.
Padėka:
  • Vardinių ar gimtadienio proga.
  • Priimant Santuokos sakramentą.
  • Gimus kūdikiui.
  • Švenčiant įvairius amžiaus ar Santuokos jubiliejus.
  • Išvengus nelaimės.
  • Pasveikus.
Už mirusiuosius:
  • Už namiškius, gimines, draugus, geradarius, kuriems jaučiamės kokia nors prasme skolingi.
  • Už parapijoje dirbusius kunigus, už laisvės kovotojus, už artimųjų neturinčius bei užmirštus. 
  • Už skaistykloje esančius.
  • Laidotuvių dieną, 30-tąją dieną po mirties, kas mėnesį iki pirmųjų metinių. Vėlesniųjų metinių proga…

Privalomos šventės

Svarbiausia iškilmė – Sekmadienis, nes tai Kristaus prisikėlimo diena. Kitos privalomos šventės:

  • Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja (Sausio 1 d.).
  • Viešpaties apsireiškimas / Trys karaliai (Sausio 6 d., šventė keliama į sekmadienį).
  • Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas (Velykos).
  • Švč. Trejybės šventė (pirmasis sekmadienis po Sekminių).
  • Kristaus žengimas į dangų (Šeštinės, keliama į sekmadienį).
  • Sekminės (Šv. Dvasios atsiuntimo šventė).
  • Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė (Devintinės, perkelta iš ketvirtadienio į sekmadienį).
  • Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų / Žolinė (Rugpjūčio 15 d.).
  • Visi šventieji (Lapkričio 1 d.).
  • Kristaus gimimas / Kalėdos (Gruodžio 25 d.).