Leonas XIV: „Žengdami į naujus metus galvokime – Dievas manęs laukė ir aš jį vėl radau!“

Per praėjusius metus nutiko daug svarbių įvykių, pažymėjo popiežius. Kai kurie jų buvo džiugūs, kaip kad daugybės tikinčiųjų piligrimystė Šventųjų metų proga. Kiti – skausmingi, kaip kad popiežiaus Pranciškaus mirtis ir karo scenarijai, toliau draskantys planetą.

„Metams baigiantis, Bažnyčia kviečia mus viską sudėti priešais Viešpatį, pasitikėti jo apvaizda ir prašyti, kad ateinančiais metais mumyse ir aplink mus vėl vyktų nuostabūs jo malonės ir gailestingumo darbai“, – sakė Leonas. Tokiame kontekste, pasak jo, iškilmingai giedama Te Deum giesmė, kurioje dėkojama Viešpačiui už gautas malones, pašlovinamas Dievas, meldžiama jo gailestingumo ir patvirtinama – „Tu vienas esi mūsų viltis“. Popiežius Leonas priminė Pranciškaus 2023 m. gruodžio 31 d. pasakytą homiliją, kurioje jo pirmtakas pastebėjo, jog pasaulyje dėkingumas ir viltis yra suplokštinami iki savęs ir savų interesų, o liturgijos nuostata visai kita – tai šlovinimas, nuostaba, dėkingas pripažinimas.   

„Su tokiu nusiteikimu šiandien esame kviečiami apmąstyti tai, ką Viešpats per praėjusius metus padarė mums, taip pat atlikti garbingą sąžinės ištyrimą, įvertinti savo atsaką į jo dovanas ir prašyti atleidimo už visus tuos kartus, kai nesugebėjome įvertinti jo įkvėpimo ir geriausiu būdu panaudoti talentus, kuriuos jis mums patikėjo (žr. Mt 25, 14–30)“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Jis dar kartą pakvietė mąstyti apie didįjį praėjusių mėnesių ženklą – jubiliejinę piligrimystę, primenančią, kad pats mūsų gyvenimas yra kelionė ir turi tikslą. Daugybė piligrimų atvyko melstis prie apaštalo Petro kapo ir patvirtinti, kad jie yra Kristaus. Tai mums primena, jog mūsų galutinis tikslas pranoksta laiką ir erdvę, tai yra susitikimas su Dievu, išsipildantis amžinoje bendrystėje su juo. Ir to melsime, kai Te Deum maldoje ištarsime: „Pakviesk mus į amžinąją garbę su šventaisiais“. Neatsitiktinai, priminė Leonas, šv. Paulius VI yra 1975 Jubiliejaus proga paminėjęs, kad tai yra didelis tikėjimo aktas laukiant ateities, kurią jau dabar ragaujame, jau dabar rengiame.

Tokio eschatologinio susitikimo tarp to, kas ribota, ir to, kas yra begalybės šviesoje, matome trečiąjį ženklą: ėjimą pro Šventąsias duris, meldžiant ir prašant atleidimo sau ir savo artimiesiems. Šiuo veiksmu sakome mūsų „Taip“ Dievui, kuris savo atleidimu kviečia mus žengti per slenkstį į naują gyvenimą, įkvėptą malonės, kreipiamą Evangelijos, įpučiantį meilės artimui liepsną – įskaitant mums nepažįstamiems ar net priešiškiems, bet turintiems nepakartojamą brolio orumą žmonėms.  

„Mielieji, svarstykime apie šiuos ženklus Kalėdų šviesoje“, – kvietė Leonas XIV, cituodamas šv. Leoną Didįjį, kuris prieš keliolika amžių kalbėjo, jog Kalėdos yra džiaugsmo žinia visiems – šventajam, nes artėja jo apdovanojimas, nusidėjėliui – nes jam siūlomas atleidimas, pagoniui – nes jis yra kviečiamas gyvenimui.    

Jo žodžiai skirti ir mums, tapusiems šventais per Krikštą, nes Dievas tapo mūsų kelionės į tikrąjį gyvenimą bendrakeleiviu. Mums, nusidėjėliams, nes gavę atleidimą ir su jo malone galime vėl atsistoti ant kojų ir žengti pirmyn. Mums, tokiems vargšams ir trapiems, nes Viešpats, priėmęs mūsų silpnumą, jį atpirko ir savo tobulame žmogiškume parodė jo grožį ir jėgą (žr. Jn 1, 14).

Gruodžio 31 d. katechezę Leonas užbaigė dar viena 1975 metų šv. Pauliaus VI citata, kurioje tuomet švęsto Jubiliejaus žinia apibūdinama žodžiu „Meilė“ ir kad „Dievas yra Meilė“. Visa Jubiliejaus pedagogika, jo metu gaunamas atleidimas, suteikiama ramybė pripildo dvasią tokia žinia.

„Dievas yra Meilė! Dievas mane myli! Dievas manęs laukė ir aš jį vėl radau! Dievas yra gailestingumas! Dievas yra atleidimas! Dievas yra išgelbėjimas! Dievas, taip, Dievas yra gyvenimas!“, –  citavo Leonas Pauliaus VI 1975 m. gruodžio 17 d. bendrojoje audiencijoje pasakytus žodžius.

„Tegul šios mintys lydi mus perėjime iš senųjų metų į naujus, kaip ir visada mūsų gyvenime“, – pridūrė Šventasis Tėvas.  (RK / Vatican News)