Priešmisijos pamokslas

2023 m. geg. 3 d. 22:14

Amnestija Ninevei.

Tačiau amnestija nėra būdinga tik mūsų laikams. Bet ji nebuvo sugalvota ir senovės

faraonų ar imperatorių, taip pat ir ne viduramžių karalių. Amnestija yra iš paties

Dievo. Šventasis Raštas tai sako keliose vietose. Vienas iš Dievo amnestijos

pavyzdžių yra Ninevės miestas. Šiame didingame mieste gyveno tikintieji, tačiau jų

gyvenimas buvo labai toli nuo Dievo įsakymų. Nuodėmės plito taip, kaip epidemija.

Ten buvo labai daug blogio ir neteisybės. Būdamas teisingas, Dievas turėjo juos

nubausti, tačiau atsiuntė išrinktąjį Joną, kuris Dievo vardu skelbė amnestiją: „Jei

išpažinsite savo kaltę ir pakeisite savo veiksmus, Dievas pasigailės jūsų ir atleis jums

viską. Bet jei neatsiversite, dar keturiasdešimt dienų ir Ninevė bus sunaikinta. Tada

nineviečiai atgailavo Dievui. Pats karalius išleido potvarkius ir rodė pavyzdį.

Ir Dievas jiems atleido kaltę - nenubaudė.

2. Amnestija misijų metu

Misijų metu Dievas siunčia specialius misionierius - pasiuntinius, kad Jo vardu

paskelbtų amnestiją. Iš Evangelijos žinome, kad yra du būdai pasiekti Dievą:

a) NEKALTUMO keliu, kaip, pavyzdžiui, Dievo Motina, šv. Juozapas, Šv. Jonas, Šv.

Teresė ir daugelis kitų.

b) ATGAILOS keliu – taip nuėjo šv. Petras, Šv. Marija Magdalietė, Zachiejus, Jėzaus

dešinėje nukryžiuotas plėšikas, šv. Augustinas, Ninevės gyventojai ir daugelis kitų.

Žinau, kad šioje parapijoje yra žmonių, kurie kaip turtingas jaunuolis gali pasakyti:

„Viešpatie, laikiausi įsakymų nuo pat jaunystės.“ Tačiau yra ir žmonių, kuriems reikia

atgailauti prieš Dievą. Jiems reikia Dievo amnestijos, nes kažkas juos nuo Dievo

atskiria. Ir nėra nuodėmės ar nusižengimų, kurių Viešpats Dievas neatleistų. Jis nėra

toks kaip mes, žmonės, kurie dažnai negalime kažko pamiršti ar susitaikyti su kitais.

Žinome, kaip religingasis Nojus prakeikė savo sūnų Hamą. Kartais tėvai net keikia

savo vaikus: „Geriau nebūtum gimęs/gimusi. Išeik iš namų, nebenoriu tavęs matyti!

Tačiau Dievas nori viską pamiršti. Net ir tai, ką padarėme apimti pykčio,

nebegalėdami kontroliuoti savęs ar net keršydami, silpnumo, neatsargumo ar

pagundos akimirką.