Kunigų redemptoristų Misijų sekmadienio pamokslas Elektrėnų bažnyčioje

Šiañdien - mìsijų sekmãdienis. Žmónės visamè pasáulyje atnaũjina sàvo mìsijų įsipareigójimus, kỹlančius ìš tõ, kàd ẽsame pakrìkštyti. Pakrìkštyti ir̃ išsių̃sti! Tìk tiẽ, kuriẽ žìno ir̃ suvókia, kàd juõs išgélbėjo Jė́zaus Krỹžius amžinãjam gyvẽnimui, jaũčia póreikį tuõ pasidalìnti sù kitaĩs, nežìnančiais apiẽ Diẽvo méilę.

Kasmẽt pópiežius parãšo láišką mìsijų sekmãdienio próga. Mán labaĩ patiñka skaitýti jõ láiškus. Jìs juõs visadà rãšo sù švelnumù ir̃ méile - kaĩp mýlintis tė́vas sàvo vaikáms. Jìskal̃ba apiẽ svarbiáusius dalykùs gyvẽnime.

---

Tar̃p kitų̃ nuostabių̃ dalỹkų pópiežius sàvo laiškè parãšė ir̃ taĩ:

“Kaĩ pàtiriame Diẽvo méilės gãlią, kaĩ atpažį́stame jõ tė́višką buvìmą mū́sų asmenìniame ir̃ bendruomenìniame gyvẽnime, negãlime neskélbti ir̃ nesidalýti tuõ, ką̃ ẽsame mãtę ir̃ girdė́ję.” Àš pridė́čiau, kàd tìk tàs, kurìs mýli ir̃ jaũčiasi mýlimas, dainúoja ir̃ šveñčia. Mū́sų sántykis sù Dievù gãli bū́ti kaĩp šveñtė ir̃ kaĩp dainà, nè tìk kaĩp būtinà pareigà.

Krìstus mùs kviẽčia jaũstis aktyviaĩs jõ mìsijos dalỹviais: „Eĩkite į̃ krỹžkeles ir̃, ką̃ tìk ràsite, kviẽskite“ (Mt 22, 9). Skélbkite apiẽ màno méilę visíems visadà ir̃ visur̃.

Mẽs taĩ ir̃ norė́jome padarýti jū́sų parãpijoje, eĩti į̃ gatvès ir̃ visùs kviẽsti. Suplanúoti jaũ bùvo susitikìmai Bažnýčioje, jū́sų keturiosè mokỹklose ir̃ bibliotèkoje. Norejome mel̃stis, susitìkti, skélbti Gẽrąją naujíeną nè tìk čià, kur̃ dažnaĩ ateĩnate atnaũjinti sàvo tikė́jimą, bèt ir̃ ùž bažnýčios síenų. Norė́jome padarýti taĩ, kám mùs kviẽčia Jė́zus ir̃ pópiežius.

Pópiežius mùms šiañdien sàvo laiškè prìmena kàd “evangelizacijos istòrija prasìdeda nuõ aistrìngo ieškójimo – Viẽšpats pašaũkia ir̃ nóri užmègzti draugỹstės dialògą sù kiekvíenu žmogumì, kàd ir̃ kur̃ jìs bū́tų.” Mẽs tikraĩ jaũčiamės aktyviaĩs tõs mìsijos dalỹviais. Todė̃l norė́jome sù jumìs praléisti aštúonias dienàs. Kviẽsti ir̃ ieškóti.

Galė́tume pasakýti, kàd mùms nepavỹko numatýti tiñkamo laĩko aplankýti jū́sų parãpiją. Ar̃ taĩ yrà grynà nesėkmė̃? Ar̃ vìsos jū́sų mal̃dos ir̃ aũkos ùž mìsijas ir̃ visì pasiruošìmai, jaũ įdėtì į̃ parãpijų mìsijas, bùvo véltui? Mán patiñka, ką̃ laiškè rãšo pópiežius.

Jìs prìmena, kàd “Diẽvas gãli veĩkti bèt kuriojè situãcijoje, nèt tar̃p regimų̃ nesėkmių̃“ <.... >, žìnant, kàd „tiẽ, kuriẽ atidúoda beĩ dovanója savè Diẽvui ìš méilės, tikraĩ duõs vaĩsių.“ Gãlime pasakýti, kàd pandèmija tar̃si uždãrė durìs mū́sų parãpijų mìsijoms. Bèt Diẽvas veĩkia bèt kuriojè situãcijoje. Pandèmija negãli uždarýti neĩ Diẽvo širdiẽs mùms, neĩ mū́sų širdžių̃ Diẽvui ir̃ víenas kitám. Diẽvas ateĩna ir̃ per̃ uždarýtas durìs. Jìs veĩkia ir̃ láimina ir̃ per̃ pandèmiją.

Pópiežius rãšė, kàd “dabartìnis istòrijos momeñtas anaiptõl nėrà leñgvas. Pandèmijos situãcija išrỹškino ir̃ sustìprino skaũsmą, vienišùmą.” Bèt pópiežius rãšo “musù bendrúomenėse ir̃ mū́sų šeimosè skam̃ba gyvẽnimo žõdis, kurìs áidi mū́sų širdysè ir̃ bylója: „Nėrà jõ čià, jìs prisikė́lė“ (Lk 24, 6); taĩ viltiẽs žodis…{jìs} suteĩkia láisvę ir̃ būtinõs drąsõs pakìlti ir̃ kūrybìngai ieškóti visókių įmãnomų bū̃dų, kaĩp išgyvénti atjautą…rodančią Diẽvo artùmą mùms – jìs nė̃ víeno nepaliẽka pakelėjè.

Šiuõ pandèmijos laiku…neatidėliotinai reikalìnga atjautõs mìsija, gẽbanti ìš būtinõs distáncijos sukùrti susitikìmo, rū́pinimosi ir̃ skãtinimo er̃dvę.

Šiañdien Jė́zui reĩkia širdžių̃, gẽbančių išgyvénti pašaukìmą kaĩp tìkrą méilės istòriją, kviẽčiančią išeĩti į̃ pasáulio pãkraščius ir̃ tàpti atjautõs pasiuntiniaĩs beĩ įrankiais… Atmiñkime, yrà pakraščių̃ artì mū́sų, miẽsto centrè arbà mū́sų pačių̃ šeimosè.”

Šiañdien Evangèlijoje mãtome ãklą Bartimiejų, kurìs nepaliáujamai šaũkia Jė́zų. Padė́k mán! Išgélbėk manè! Pasigailė́k manę̃s! Išgýdyk manè! Àš nóriu praregė́ti! Mẽs mãtome, kaĩp Jė́zus jį̃ išgýdo. Bèt pastebė́kit - pradžiojè daũgelis žmonių̃ jį̃ draũdė, kàd nutìltų…… Jė́zus sustójo ir̃ tãrė: „Pašaũkite jį̃“. Žmónės pàšaukė nẽregį, sakýdami: „Drąsõs! Kélkis, jìs tavè šaũkia.“

Mẽs taĩ ir̃ nórim padarýti jū́sų parãpijoje. Pasakýti: “Kélkis, Jė́zus tavè šaũkia!” Ir̃ labaĩ láukiame tõ laĩko, kaĩ daũg žmonių̃ išgyveñs šį̃ méilės susitikìmą, atleidìmą, išgélbėjimą, grįžìmą namõ.

Kaĩ Jė́zus pasikviẽčia Bartimiejų, jìs nusìmeta sẽną apsiáustą ir̃ greĩtai pribė́ga priẽ Jė́zaus. Taĩ „krìkšto“ į́vaizdis. Ankstyvõjoje Bažnýčioje žmónės bùvo krìkštijami krìkšto baseinè. Jiẽ palìkdavo sàvo senùs drabužiùs ir̃ põ krìkšto išė̃ję ìš vandeñs bùvo aprengiamì naujaĩs drabùžiais.

Išgýdytas Bartimiejus nusimẽtęs apsiáustą, pašóko ir̃ pribė́go priẽ Jė́zaus. Jìs bùvo dė̃l sàvo tikė́jimo išgýdytas. . Jìs tuõj pàt praregė́jo ir̃ nùsekė pãskui Jė́zų keliù.

Taĩ ir̃ mū́sų troškìmas ir̃ svajõnė. Kàd šìtas stebùklas atsitìktų mū́sų ir̃ parãpijos žmonių̃ gyvẽnimuose. Kàd kiekvíenas, nusimẽtęs sẽną apsiáustą, pašóktų ir̃ pribė́gtų priẽ Jė́zaus. Kàd kiekvíenas praregė́tų ir̃ nusèktų pãskui Jė́zų keliù.

kunigai redemptoristai