Krikščionių persekiojimai: tendencija didėti nepakito
Tarptautinės humanitarinės organizacijos „Open Doors“ naujausioje – 2026 m. sausį pristatytoje – ataskaitoje apie krikščionių persekiojimą pasaulyje matoma ta pati tendencija, kaip ir praeityje – skaičiai auga, persekiojimas didėja. „Deja, vėl kalbame apie rekordinius metus“ , – „Vatican News“ sako organizacijos vadovas Cristianas Nani, minėdamas 388 milijonų, gyvenančių diskriminacinėmis sąlygomis, 4712 įkalintų bei 4849 nužudytų krikščionių skaičius.
„Open Doors“ ataskaitas apie krikščionių persekiojimą visame pasaulyje rengia nuo 1992 m. Savo interneto svetainėje ji taip pat skelbia kone 100 puslapių tekstą apie metodologiją, kurią išvystė per dešimtmečius, siekdama, kad ataskaita būtų skaidri, objektyvi, patikima, kad ją būtų galima pasitelkti akademiniams tyrimams ir politiniams sprendimams.
Krikščionių persekiojimas pasaulyje yra daugiabriaunis reiškinys, kaip ir pats pasaulis, jo visuomenės, kultūros, teisinės sistemos. „Open Doors“ mini du didelius persekiojimų tipus, kuriuos apibendrina žodžiais anglų kalba – squeeze arba smash („užgniaužk” arba „sudaužyk“). Sudaužyti reiškia prievartą, įskaitant gyvybės atėmimą, prieš asmenis tiesiogine žodžio prasme. Tai sunkiausi krikščionių laisvės pažeidimai, kuriuos, dėl jų apčiuopiamumo, brutalumo ir akivaizdumo, galima santykinai nesunkiai užregistruoti. Gali būti kur kas sunkiau apčiuopti ir pamatuoti tai, kas išreiškiama žodžiu squeeze – įvairių krikščioniško gyvenimo aspektų – privataus, šeimos, bendruomenės, Bažnyčios – slopinimą, krikščionims daromą spaudimą, priešiškumą, kuris pasireiškia ne tiesiogine prievarta, bet žodžiais, nuostatomis, diskriminuojančiomis normomis, ekonominės veiklos varžymu, tildymu ir bauginimu, izoliavimu, leistinų dalykų, kurių kasmet vis mažiau, sąrašo įteikimu ir pan. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ne kiekvienas spaudimas, kurį patiria krikščionys, yra susijęs su jų įsitikinimais. O dar kitais atvejais spaudimą ir diskriminaciją generuoja kelios į vieną susilydžiusios priežastys.
Pasak „Open Doors“, tokioje perspektyvoje galima kalbėti apie devynis persekiojimų „variklius“: islamiškąją priespaudą, religinį nacionalizmą, gentinę priespaudą, etno-religinį priešiškumą, vienos krikščioniškos denominacijos protekcionizmą, komunistinę ir postkomunistinę priespaudą, sekuliariąją netoleranciją, autokratišką paranoją ir organizuotas korupcijos bei nusikalstamumo formas. Šių „variklių“ veikimas gerai regimas kraštų, kuriuose krikščionys patiria didžiausią persekiojimą, penkiasdešimtuke. Čia pirmiausia rikiuojasi Šiaurės Korėja, Somalis, Jemenas, Sudanas, Eritrėja, Sirija, Nigerija, Pakistanas, Libija, Iranas, Afganistanas. Šiuose kraštuose spaudimas krikščionims aprašomas kaip „ekstremalus“. Toliau rikiuojasi šalys, kur spaudimas labai didelis ar didelis – čia galima paminėti Kiniją ar Alžyrą, Nepalą ir Brunėjų.
Naujausioje „Open Doors“ ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į jau kelerius metus stebimą tendenciją Afrikos žemyne –subsaharinės Afrikos regione, kuriam priklauso keturiolika šalių ir kuriame gyvena per 721 milijoną asmenų, iš kurių beveik pusė yra krikščionys, persekiojimas stiprėja. Ypač daug smurto prieš krikščionis buvo Nigeryje, Malyje ir Sudane. Jis aiškiai susijęs su bendru šių valstybių nestabilumu – perversmais, vyriausybių žlugimu – kuris sudarė palankias sąlygas prievartai ir įvairioms grupuotėms, viešai deklaravusiosioms savo antikrikščionišką programą. Pasak ataskaitos, tarptautinėje bendruomenėje nėra pakankamai sąmoningumo dėl situacijos subsaharinės Afrikos regione, o tai lemia ir neveikimą.
Į „Open Doors“ penkiasdešimtuką pateko keturios Lotynų Amerikos šalys. 30-oje ir 47-oje vietoje atsidūrusių Meksikos ir Kolumbijos krikščionių gyvenimą ir laisvę itin apsunkina korupcija ir organizuotas nusikalstamumas. Kuboje – komunistinė santvarka, o Nikaragvoje – autokratiška paranoja. Ne visos naujienos blogos – užregistruotas didelis pagerėjimas Bangladeše, kurį šiuo metu, kaip laikinasis vyriausybės vadovas, valdo Muhammadas Yunus, ekonomistas ir Nobelio taikos premijos laureatas, aiškiai pabrėžęs religijos laisvės svarbą. Reikia linkėti, kad po 2026 vasario rinkimų krašto kryptis nepasikeis. Padėtis pagerėjo ir Malaizijoje. „Open Doors“ ataskaitoje taip pat pateikiami anonimiški krikščionių liudijimai iš Šiaurės Korėjos ir Somalio, kur tiesiog už buvimą krikščionimi galima būti įkalintu daugybei metų ar netekti gyvybės per savavališką egzekuciją. Jų paprastas liudijimas – „Mūsų šeima auga“ – primena Viešpaties žodžius: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“ (Mt 19, 26). (RK / Vatican News)