KAIŠIADORIŲ VYSKUPO KALĖDINIS ŽODIS – SVEIKINIMAS

„Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10-11).

Švenčiame Kristaus Gimimo šventę, baigdami Visuotinėje Bažnyčioje minėti Jubiliejinius metus. Kaip Vilties piligrimai keliavome ne tik į Romą ar kitas Jubiliejines šventoves, bet siekėme save labiau atverti Kristui, kuris yra tikroji ir vienintelė mūsų Viltis. Maldoje siekėme atpažinti Šventosios Dvasios vedimą ir drauge eiti sinodinio Bažnyčios atsinaujinimo keliu.

---

Kristaus Gimimo šventėje pirmiausia reiškiu artumą sergantiems, kenčiantiems, išgyvenantiems vienišumą, artimųjų netektį.

Dievas žmogui ir visai žmonijai visada buvo ir lieka tikroji Viltis. Jis ateina būti bendrakeleiviu, kad mus sutiktų, drauge keliautų per gyvenimą ir istoriją, žmogišką egzistenciją atvertų dieviškai pilnatvei. Pats Dievas prisiima žmogaus prigimtį ir gimsta žmogumi. Šventasis Raštas tai pasakoja draugėn sujungdamas praeitį, dabartį ir ateitį, mus pakviesdamas tikėjimu tapti tikrais šio įvykio dalyviais. Į šitą įvykį ateiname lydimi savo gyvenimo. Ir į jį vėl sugrįžtame. Kasdienybė, džiaugsmai ir rūpesčiai, pasisekimai ir nesėkmės, santykiai šeimoje ir darbe, mūsų pačių ar artimųjų negalavimai, brangių žmonių netektys. Kaip žmonės, tiesiog iš prigimties, esame reikalingi vieni kitų, tačiau taip pat esame varginami individualizmo, užsidarymo, o bendruomenė nėra suvokiama kaip egzistencinė būtinybė. Sotų gyvenimą, kaip šešėlis seka persisotinimas, o santykinę ramybę, – nerimas ir kova visų prieš visus. Esame krikščionys, nes Krikštu tapome Jėzaus mokiniais. Turime kiekvienam iš mūsų skirtą misiją, – nešti Jėzaus Gerąją Naujieną savo meto žmonėms. Ir tuo pačiu gyvename labai sekuliarizuotame pasaulyje, kuriame dažnai religijai yra palikta tik privati erdvė, kaip nieko reikšmingo šiandieniam žmogui negalintis pasakyti fenomenas. Viena vertus, Advento metu girdime evangelinį kvietimą laukti Jėzaus, budėti, atsiversti, artimo meile ruošti savo širdį Dievui. Kita vertus, jau net nuo Vėlinių, įvairiais būdais kviečiama skubėti pirkti dovanas ir tiesiog žaisti. Atrodo, jog žmogui yra natūralu klausti prasmės ir tikslo, ypač gyvenimo prasmės. Tačiau taip sparčiai keičiantis pasauliui, žmogus šito klausimo beveik nekelia. Eilė vykstančių procesų yra ne tik greiti, bet vis greitėjantys. Sudaromas įspūdis, kad tai kas anksčiau vyko yra pasenę ir nevertinga. Vertę turi tik tai, kas nauja. Kita vertus, ne tik Šventojo Rašto Koheleto knyga, bet ir visa žmonijos išmintis liudija, kad nieko naujo nėra po saule. Ko gero, patys didžiausi visų laikų žmonių lūkesčiai yra asmens orumas, tiesa ir teisingumas, laisvė ir taika. Tačiau juos, kaip Čiurlionio paveikslo juodas paukštis, lydi nepagarba žmogui, manipuliavimas tiesa, įvairios grėsmės, netikrumas dėl ateities.

Tad kaip, brangieji, būti žmogumi, kaip gyventi? Ką apie tai sako tikėjimas? Kaip būti krikščioniu šiandien? Kaip galvoti apie ateitį ir neprarasti vilties? Kaip pasitikėti Dievu? Kaip neprarasti gyvenimo džiaugsmo? Kaip tikėti Jėzaus pergale prieš blogį? Kaip tikėti, kad Jėzus visada yra su mumis? Šie klausimai, kaip ir pati Evangelija, yra kvietimas kelionei, patirčiai su Jėzumi.

Šventasis Raštas ir Sakramentai yra sklidini Dievo malonės, pripildyti Jo gydančio ir gelbstinčio veikimo, vilties, pasitikint drauge su mumis keliaujančiu Viešpačiu, pasitikint vieni kitais. Visa tai reikia tikėjimu perkelti į mūsų galvojimą, paversti gyvenimo būdu. O tai padaryti ne visada paprasta.

Visų šių gyvenimo tikrovių ar keliamų klausimų akivaizdoje mes visada renkamės. Pasirinkti galime vadovaudamiesi Jėzaus žodžiu bei pavyzdžiu, Juo pasitikėti ir būti labiau žmonėmis. Bet šitą pasirinkimą pasaulio dvasia visada mums rodys kaip labai nepatrauklų. Mus norės suklaidinti. Jos pasiūlymai, iš pirmo žvilgsnio, bus labai patrauklūs ir įspūdingi. Bet tiesos ir pasirinkimo kryptį mums visada parodys Evangelija, paties Jėzaus žodžiai: „Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių“ (Lk 6, 44).

Jėzus gimė Betliejuje, kad mus priglaustų prie Dievo, papasakotų, kaip Dievas mus myli, o mirtimi ant kryžiaus save mums atiduotų! Tai Dievo meilės beprotybė! Dėl kiekvieno iš mūsų. Jam esame labai brangūs.

Mes turime ne tik apsispręsti už Jėzų, bet turime Jo ieškoti, Jo ieškoti visą gyvenimą. Kai malonės dėka pradedame Jo rimčiau ieškoti ir Jo valią vykdyti, Jis mus suranda ir mums atveria nesuvokiamą, neaprėpiamą, meilės sklidiną, Asmeninio Dievo patirtį. Jos neįmanoma sutalpinti į jokį žmogišką suvokimą ir išraišką. Labiausiai tai yra pavykę padaryti įkvėptam žmogiškajam autoriui Šventajame Rašte. Tai tiesiog Dievo patirtis, Dievo, kuriame regima mūsų ir gyvenimo vertė, tikrasis supratimas apie visa, kas esame ir ką darome. Jame mylintis Dangiškojo Tėvo rūpestis, išreikštas ir pranašo Izaijo žodžiais: „ Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave ima už rankos, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu“ (Iz 41, 13).

Dievas Betliejuje tiesia į mus kūdikio rankas. Nori, kad mes, be baimės, jį paimtume ant rankų ir perkeltume į širdį, protą, elgesį. Nori, kad Juo dalintumės su kitais žmonėmis, elgdamiesi taip, kaip Jėzus elgiasi su mumis. Mylėkime Jėzų visa širdimi, nes nieko gyvenime svarbesnio nėra. Jis yra tai, kas gyvenime brangiausia. Jame turime ir galime turėti viską.

Ateinančiais metais visus, brangieji, kviečiu drauge rengtis ir švęsti mūsų vyskupijos įkūrimo 100 metų Jubiliejų. Tai gera proga atsiprašyti už nuodėmes, padėkoti Gerajam Dievui už visas suteiktas malones, Apvaizdos globą ir rūpestį kentėjimų bei persekiojimo laikais, mūsų vyskupo palamintojo Teofiliaus Matulionio ir kitų brolių ir sesių tikėjimą, gyvenimo šventumą. Kviečiu atnaujinti asmeninį santykį su Dievu, maldos gyvenimą, krikščionišką bendruomeniškumą parapijose. Raginu drauge su Visuotine Bažnyčia sinodinei kelionei ir atsinaujinimui. Jubiliejinę iškilmę kviečiu drauge švęsti gegužės 30 dieną Kaišiadorių katedroje ir rugpjūčio 15 dieną, Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmėje, Pivašiūnų šventovėje.

Dėkoju, brangieji, už jūsų tikėjimą, krikščioniško gyvenimo liudijimą, artimo meilės darbus! Palaimintų, šviesių Kalėdų švenčių ir viltingų, taikių ateinančių Naujųjų Viešpaties Metų!

Vysk. Jonas IVANAUSKAS. Kaišiadorys, 2025 m.