Kas per adventą vyksta Bažnyčioje?

Pirmasis 2025 m. advento sekmadienis bus lapkričio 30 d., likus lygiai keturioms savaitėms iki šių metų Kalėdų, ir nors Bažnyčia šį laiką skiria tam, kad galėtumėte pasinerti į Įsikūnijimo džiaugsmą, galite nustebti, kaip greit Kalėdos ateis. Bažnyčia adventiniam laikotarpiui pateikia giesmių, ženklų ir simbolių, padedančių našiau įžengti į šį laikotarpį.

Štai trys būdai, kuriais Bažnyčia mus moko apie jo prasmę.

Advento giesmės

Daugelis įprastų advento giesmių pabrėžia sielos judėjimą link to, ką popiežius Pranciškus 2014 m. homilijoje apie adventą pavadino „vilties horizontu”. Jokia kita giesmė to geriau neatspindi nei „Ateik, ateik, Emanueli” (žemiau), kurioje skamba lūkesčio tonai ir ilgesingas gailestis dėl žmogaus, pavergto nuodėmės, būklės.

Vilties ir lūkesčio puoselėjimas taip pat pastebimas tokiose advento giesmėse, mėgiamose anglakalbėse šalyse, kaip „O ateik, dieviškasis Mesijau” ir „Žmonės žvelgia į rytus”.

Sumišusi tamsa ir viltis, kad Dievas išpildys savo pažadus, – advento laikotarpiui būdinga tema, – gilėja tokiose giesmėse kaip ispaniška giesmė „Alepun”. Jos žodžiai perkelia tikinčiuosius į laukimo su nėščia Mergele Marija patirtį, o ritmas ir perkusija primena asilo kanopų kaukšėjimą per Izraelio lygumas į Betliejų.

Lietuvos bažnyčiose per adventą giedama „Rasokit, dangūs, iš aukštybių“ – tai senoji lietuviška liaudies giesmė, kilusi iš lotyniškos antifonos Rorate caeli, tačiau per šimtmečius susiformavusi kaip savarankiška, poetinė advento malda.

Jos tekstas nėra vieno autoriaus – manoma, kad jis atsirado XVIII–XIX a. liaudiškos pamaldumo tradicijos aplinkoje, laisvai adaptuojant Izaijo pranašystės žodžius. Melodija taip pat yra liaudiška, tačiau chorams paplito Juozui Naujaliui sukūrus profesionalią jos harmonizaciją XX a. pradžioje.

Ši giesmė Lietuvoje giedama Rarotų Mišiose ir adventiniuose vakaruose, kur ypatingai išryškėja tylos, laukimo ir šviesos ilgesio nuotaika. Dėl savo paprastumo ir emocinės gelmės ji laikoma viena gražiausių ir labiausiai atpažįstamų lietuviškų advento giesmių.

Bažnyčios dekoras

Adventas – tai laikotarpis, paženklintas džiaugsmo ir, kai kuriais aspektais, atgailos. Todėl violetinė ir rožinė spalvos, susijusios su atgaila ir Viešpaties kančia bei Gaudete sekmadienio džiaugsmu, yra būdingos adventui.

Be to, mažai žinoma, bet tamsiai violetinė advento spalva turi mėlyną atspalvį, kad simboliškai mokytų tikinčiuosius apie marijinę šio laikotarpio gelmę.

Bažnyčios dekoro kuklumas taip pat moko apie atgailos meto pobūdį. Savaitėmis prieš Kalėdas gėlių ant altoriaus minimalizmas, santūrus instrumentų naudojimas, skambančios ir angeliškos „Glorijos” nebuvimas – visa tai lemia sąmoningą tuštumą.

Ši tuštuma pirmiausia bus užpildyta per Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, o vėliau per Gaudete sekmadienį, tuomet bus leista naudoti daugiau gėlių, kaip pirmąją artėjančių Kalėdų šventės išraišką.

Šventieji ir iškilmės

Po Kristaus Karaliaus iškilmės adventas prasideda Kristaus, ateinančio šlovėje, galybės aidais, o paskui tęsiasi iki kuklios Įsikūnijimo slėpinio pradžios.

Tai reiškia, kad Bažnyčia padeda žmonėms įsitraukti į tam tikrą susitelkimą net ir tuo, kad liturginiame kalendoriuje minima labai nedaug šventųjų: vos penki per keturias savaites.

Šventasis Mikalojus yra geriausiai žinomas iš šio penketuko: dosnus vyskupas, kurio dovanos įkvėpė ištisas kartas pasiaukoti ir dovanoti. Būtent jis yra Kalėdų senelio provaizdis.

Šventoji Liucija – dar viena gerai žinoma šio laikotarpio šventoji, kurios atminimą minime advento metu, jos „gimimo dangui“ dieną. Pasakojama, kad ji nešiojo žvakes įsipynusi į plaukus tam, kad galėtų laisvomis rankomis nešti maistą ir pagalbą persekiojamiems krikščionims katakombose.

Šis vaizdinys – šviesa tamsoje – natūraliai susisieja su advento simbolika, liudijančia Kristaus šviesos artėjimą. Dėl to Šventoji Liucija ypač gerbiama kaip vilties ir šviesos nešėja ilgiausių metų naktų metu.

Bažnyčia šiuo laikotarpiu taip pat pabrėžia Marijos centrinį vaidmenį išganymo istorijoje, nes jos Nekaltojo Prasidėjimo minėjimas gruodžio 8 d. – iškilminga ir šventa diena – yra pati liturginių metų pradžia. Kartu su Gvadalupės Dievo Motinos švente gruodžio 12 d. Bažnyčia parodo, ką Dievas padarė malonės pilnoje sieloje – joje viso išganymo slėpinio pranašystė.

Nors advento prasmę perteikiančių ženklų ir simbolių yra kur kas daugiau, šie gali jums padėti įžengti į laukimo laikotarpį bei ugdyti Kalėdų šventės laukimą.