Priešmisijinis pamokslas
2023 m. gegužės 10 d. 21:40
Panaudokime laiką
Tarp tikinčiųjų egzistuoja keistas, netinkamas suvokimas: kol žmogus jaunas, tegul
elgiasi kaip nori, o paskui, senatvėje, tarnauja Dievui. Dabar ne laikas Dievui, o tada,
kai pasensiu, eisiu į bažnyčią ir melsiuosi. Ar tikrai norite senatvėje paaukoti Dievui
meilės likučius, kurių pasaulis nebepriima? Galima sutikti žmogų, taip pat „tikintį“,
tačiau neturintį laiko šv. Mišioms. Jis neatvyks ir į misijas ir pasakys savo
artimiesiems:„Palikite mane ramybėje, kai susirgsiu, pasikviesiu kunigą ir viską
susitvarkysiu.“ Nedarykime taip.
Kai Dievas pasiūlys mums amnestiją per būsimas misijas, priimkime ją. Nežinome, ar
Jis mums tai pasiūlys mirties akimirką. Būna žmonių, nuėjusių ilsėtis vakare ir ryte jau
nebeatsikeliančių. Prisimename, kaip Jėzus verkė dėl Jeruzalės žmonių, nes jie
„nepažino savo aplankymo meto“. Sodomos ir Jeruzalės gyventojai tvirtino, kad jiems
nereikia atgailos, ir tai buvo jų pražūtis.
Jiems išsipildė Šventojo Rašto žodžiai, kuriuose kalbama apie Išmintį: „Kadangi jūs
mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką, kadangi paniekinote
bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo, aš savo ruožtu juoksiuos, kai
ištiks jus nelaimė, tyčiosiuos, kai užklups jus baimė.“ (Pat 1, 24 - 26). Tai ne Dievo
kerštas. Dievui nebūdinga keršyti. Dievas yra meilė. Todėl protinga priimti Dievo
kvietimą, kai jį išgirstame, ir labai pavojinga palikti atgailą mirties akimirkai. Kaip
galime žinoti, kad malonė ateis mirties akimirką, jei Dievo nepriėmėme visą
gyvenimą?
Patyręs, išmintingas mokytojas dažnai sakydavo savo vaikams ir anūkams:
„Nepalikite senatvei Dievo – šv. Mišių, maldos, sekmadienio šventimo. Senatvėje
nebūna lengva. Senatvėje nesinori atsikelti, skauda kojas, jos kenčia nuo reumato,
silpsta širdis. Ugdykite tikėjimą, kol esate jauni, ir senatvėje jį suprasite kaip brangią
dovaną.“
Yra tokių žmonių, kurie norėtų dalyvauti misijose, klausytis pamokslų, ateiti į
bažnyčią, bet liga neleidžia. Todėl visi, kurie galite, išnaudokite šį nepaprastą malonės
laiką. Dievo atsiųsti misionieriai yra specialiai paruošti šiai tarnystei ir yra siunčiami
Bažnyčios. Tai vienuoliai redemptoristai, kurių vienuolija jau trečią šimtmetį vykdo
misijas pagal Šv. Alfonsą, jų įkūrėją. Seniau misijos būdavo tiesiogiai užsakomos
parapijai kas 10 metų, tačiau sovietmečiu neturėjome galimybės jų vykdyti 70 metų,
todėl dabar kuo skubiau reikia atnaujinti mus visus.
Kai Paulius prie Damasko suvokė, kad yra paklydęs ir padaręs nuodėmių, jis tarė:
„Viešpatie, ką man daryti?“ Tada jis išgirdo balsą: „Kelkis, eik į miestą. Tenai tau bus
pasakyta, ką turi daryti.“(Apd 9.6) „Ką turėčiau daryti?“ – klausia šiandien klajojantis
ir bloga darantis žmogus. Jis ieško atsakymų internete, televizijoje... Dievas siūlo dar
vieną galimybę: misijas, kurios prasideda mūsų parapijoje ... ir trunka aštuonias
dienas. Šiomis dienomis neplanuokite jokių kelionių, vakarėlių ar kitų renginių. Tai
unikali galimybė sustoti ir išgirsti atsakymą į klausimą: „Viešpatie, ką turėčiau
daryti?“ Juk misijos – tai beveik 30 mokymų esminiais gyvenimo ir tikėjimo
klausimais, tai giesmių, šventės ir nepaprasto Dievo artumo laikas.