Krikščionių persekiojimas šiandien – didžiausias per pastaruosius 30 metų

Krikčionių persekiojimo pasaulyje nuo 1993 iki 2023 metų plėtimasis (išplitimas, evoliucija). Vaizdo įrašas

Velykų sekmadienį Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose surengtuose sprogdinimuose žuvo mažiausiai 290 žmonių, daugiau nei 500 sužeisti. Tarp žuvusiųjų ir 39 užsieniečiai – buvo pranešama žiniasklaidoje.

Šis, 2019-aisiais įvykdytas, teroro aktas įsirėžė į atmintį. Tapo ne vien viso labo sausa statistika, kuri ne tik paliečia protą, bet ir nudegina širdį po to, kai pamėginau įsivaizduoti, kas tie žmonės. Kuo jie gyveno? Ką veikė ir kuo vertėsi? Kokių džiaugsmų ir rūpesčių turėjo?

Motinos ir tėvai, seserys ir broliai, vaikai, sutuoktiniai, sužadėtiniai, mylimieji, geriausi draugai, bičiuliai… Galima pamėginti įsivaizduoti, bet neabejotinai ir likti šviesmečiais nuo skausmo, kurį jaučia tie, kurių gyvenimai krito kaip domino plokštelės. Šimtai tų, kuriems diena, kai krikščionys visame pasaulyje dalijosi džiaugsmu, neabejotinai dar ir šiandien nesąmoningai priverčia vis iš naujo krūptelėti dėl asociacijų su kurtinamu trenksmu, skausmu, išgąsčiu, neviltimi ir netektimis.

Panašios išpuolių, kuriuose nukenčia krikščionys, jų pagrobimo ar nužudymo istorijos kartais blyksteli mūsų dėmesio lauke… ir vėl būna užmirštos.

Tiesa ta, kad šiandien 360 milijonų krikščionių visame pasaulyje kenčia nuo intensyvaus persekiojimo. Vien pernai, 2022-aisiais, dėl išpažįstamo tikėjimo buvo nužudytas 5621 krikščionis. Kad būtų galima geriau įsivaizduoti šį mastą, paminėsiu, kad panašus skaičius žmonių gyvena Molėtuose, Kazlų Rūdoje, Skuode. Dar 5259 krikščionys praėjusiais metais buvo pagrobti. Taip pat buvo užfiksuota 2110 bažnyčių niokojimo atvejų.

Remiantis The World Watch List duomenimis, per pastarąjį 30-metį šalių, kuriose krikščionys kenčia nuo intensyvaus persekiojimo, skaičius išaugo dvigubai – iki 76. Skaičiuojama, kad šiandien jose dėl savo išpažįstamo tikėjimo su problemomis susiduria daugiau nei 360 milijonų krikščionių.

Tai – didžiausias skaičius per pastarąjį 30-metį. Nerimą kelia ir tai, kad krikščionių persekiojimo problema ne tik plečiasi geografiškai, bet ir intensyvėja. Pastebima, kad šalyse, kuriose krikščionių persekiojimai buvo fiksuojami ir anksčiau, situacija prastėja. Nuo 1993-iųjų persekiojimai jose suintensyvėjo daugiau nei 25 %.

Remiantis The World Watch List pateikiamais duomenimis, su didžiausiu persekiojimu krikščionys susiduria Šiaurės Korėjoje. Joje krikščionybę išpažįstantieji rizikuoja būti išsiųsti į sunkaus darbo stovyklas arba nužudyti vietoje. Antru atveju dažnai tokia bausmė taikoma ne tik tikinčiajam, bet ir visai jo šeimai. Šioje diktatoriaus Kim Jong-uno valdomoje valstybėje ir Biblijos turėjimas yra laikomas rimtu nusikaltimu.

Į pirmąjį šalių, kuriose krikščionys susiduria su didžiausiu persekiojimu pasaulyje, patenka ir Somalis, Jemenas, Eritrėja, Libija. Somalyje, kaip islamą išpažįstančioje valstybėje, visuomenė tikisi, kad visi jos gyventojai bus musulmonai. Tai, kad šioje šalyje nėra vietos krikščionybei ir krikščionims – atvirai ir viešai komunikuojama žinia.

Ypač rizikuoja į krikščionybę atsivertę musulmonai – jie užsitraukia ir šeimos, ir bendruomenės nemalonę, dažnai yra nužudomi vos išaiškėjus jų atsivertimo į krikščionybę faktui. Į krikščionybę atsivertusios jaunos moterys „reabilituojamos“ taikant fizinį smurtą, seksualinį priekabiavimą ir prievartą laikytis tradicinių musulmoniškų papročių.

Panaši situacija ir Jemene, kuriame atsiversti į krikščionybę yra… nelegalu. Išpažįstantieji krikščionybę rizikuoja savo gyvybe, o naudojantieji krikščioniškus simbolius gali būti įkalinti, baudžiami fizinėmis bausmėmis arba egzekucija.

Įdomi situacija yra susiklosčiusi Eritrėjoje. Daugiau nei 20 metų šioje valstybėje yra oficialiai pripažįstamos trys krikščionių denominacijos – katalikai, liuteronai ir ortodoksai. Tuo tarpu kiti krikščionys yra persekiojami. Skaičiuojama, kad šiuo metu Eritrėjos kalėjimuose dėl išpažįstamo tikėjimo bausmę atlieka per 1000 tikinčiųjų. Sunkiausios pasekmės gresia tiems Eritrėjos nepripažįstamų denominacijų atstovams, kurie anksčiau buvo musulmonai arba ortodoksai.

Libija garsėja nevaldomu smurtu prieš krikščionis. Šioje šalyje „teisingumą vykdo“ islamo ekstremistų grupės. Išpažįstantieji kitą tikėjimą nei islamas dažnai yra pagrobiami, paimami į vergovę.

Kaip ir anksčiau, krikščionys išlieka persekiojami islamą išpažįstančiuose kraštuose. Pavyzdžiui, net 26-ios Vakarų ir Centrinės Afrikos dalims priklausančios šalys kenčia nuo džihadistų judėjimo, siekiančio išplėsti šariatą visame žemyne. Krikščionys, ieškodami saugumo, yra priversti nuolat migruoti.

Svarbu paminėti ir Bažnyčios Artimuosiuose Rytuose reikšmingą sumažėjimą dėl persekiojimų. Čia persekiojimai dažniau pasireiškia psichologiniu nei fiziniu smurtu – taikomas spaudimas, patyčios, išpažįstamas tikėjimas tampa problema mokantis mokykloje, studijuojant universitete, dažnai yra kliūtis ieškant darbo.

Pavyzdžiui, Sirijos ir Irako krikščionys susiduria su sunkumais dėl išpažįstamo tikėjimo susirasti darbą, o patirdami tendencingą priešiškumą galiausiai ryžtasi emigruoti. Tai lemia šalyse pasiliekančių krikščionių bendruomenės silpnėjimą, mažina galimybes pasipriešinti, atstovėti keliamą spaudimą. Panaši problematika pastebima ir Libijoje, Sirijoje, Irake, Izraelyje, Palestinos teritorijoje bei Jordanijoje.

Taip pat buvo pastebėta, kad krikščionių persekiojimas pastaraisiais metais išaugo budizmą ir induizmą išpažįstančiose šalyse – Butane, Mianmare, Šri Lankoje, Indijoje ar Nepale.

„Ar kita karta bus pasirengusi tokiam persekiojimui, kurį mes patiriame? Ar jie bus stiprūs savo tikėjimu?“ – svarsto Fransas Veermanas, vadovaujantis World Watch List atliekamiems tyrimams. Jo teigimu, Bažnyčios ateitis tiesiogiai priklauso ne tik nuo persekiojimų apimties ir intensyvumo pasaulyje, bet taip pat ir nuo krikščionių jiems atsparumo.

Parengta remiantis OpenDoors.org duomenimis.