Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
Lapkričio 6 d. (Sekmadienis) - Viešpaties diena.
XXXII EILINIS SEKMADIENIS
"Mano malda , Viešpatie, pas tave tenueina,
pakreipk savo ausį į mano graudųjį šauksmą."
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai.
Dievo tautos liturginės valandos
Lapkričio 7 d. Pirmadienis
XXXII eilinė savaitė, eilinis šiokiadiensi.
Dievo tautos liturginės valandos
Lapkričio 8 d. Antradienis
XXXII eilinė savaitė, eilinis šiokiadienis.
Dievo tautos liturginės valandos
Lapkričio 9 d. Trečiadienis
Laterano bazilikos Pašventinimas, šventė.
Šventė įvesta pirmosios bazilikos, kurią 324 m. Laterano rūmuose pastatė imperatorius Konstantinas, garbei. 1565 m. šventė buvo įrašyta į visuotinį Romos Bažnyčios kalendorių. Bažnyčia išskiria Laterano baziliką kaip visų Romos miesto ir pasaulio bažnyčių Motiną bei Galvą ir Romos vyskupo katedrą.
Dievo tautos liturginės valandos
Lapkričio 10 d. Ketvirtadienis
XXXII eilinė savaitė, eilinis šiokiadiensi.
Šv. Leonas Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas, (privalomas minėjimas).
Šv. Leonas Didysis popiežiumi išrinktas 440 m., Bažnyčiai vadovavo 21 metus. Gynė jos vienybę bei tikėjimą nuo gausybės tuometinių erezijų, buvo didis politikas, rašytojas ir oratorius, todėl vadinamas Didžiuoju.
Dievo tautos liturginės valandos
Lapkričio 11 d. Penktadienis
XXXII eilinė savaitė, eilinis šiokiadiensi.
Šv. Martynas Turietis, (privalomas minėjimas).
Šv. Martynas gimė 316 m. dabartinėje Bulgarijoje, Panonijoje, pagonių tėvų šeimoje. Galijoje buvo pašauktas į kariuomenę. Dar būdamas katechumenu atsidavė Kristui. Priėmęs krikštą prie Lakogiako pradėjo vienuolinį gyvenimą savo paties, šv. Hilarui Piktaviečiui padedant, įkurtame vienuolyne. Vėliau, įšventintas kunigu ir išrinktas Turo vyskupu, rodydamas gero ganytojo pavyzdį, steigė kaimuose vienuolynus ir parapijas, lavino kunigus ir atnaujino jų gyvenimą, evangelizavo kaimiečius, kol 397 m. Kondatėje iškeliavo pas Viešpatį.
Dievo tautos liturginės valandos
Lapkričio 12 d. Šeštadienis
Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys, (privalomas minėjimas).
Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) gimė 1580 m. Ukrainoje, stačiatikių šeimoje. Nuo 13 metų gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje. 1604 m. perėjęs į Rytų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, jam buvo suteiktas Juozapato vardas. Buvo veiklus pamokslininkas, kviečiantis atsiskyrusius brolius atkurti vienybę su Romos Bažnyčia. Vėliau tapo Polocko arkivyskupu, 1623 m. buvo barbariškai nužudytas. 1867 m. paskelbtas šventuoju. Šv. Juozapato relikvijos 1623–1705 m. buvo Polocke, o 1705– 1916 m. – dabartinės Lenkijos Biała Podlaska mieste (po Unijos likvidavimo 1873 m. iš bažnyčios perneštos ir paslėptos rūsyje), 1916 m. bazilijonų iš Ukrainos atrastos ir atgabentos į Vieną. 1917–1949 m. buvo Vienoje (dėl nesaugumo 1944 m. jos iš ukrainiečių graikų apeigų katalikų Šv. Barboros bažnyčios buvo perneštos ir paslėptos Šv. Roko Romos katalikų bažnyčioje, o po to – Šv. Stepono katedroje). Relikvijomis susidomėjo Apaštališkojo Sosto atstovai ir, gavus pop. Pijaus XII leidimą, jos 1949 m. amerikiečių kariniu lėktuvu buvo atvežtos į Romą, kur buvo laikomos vienoje Vatikano koplyčių, kol 1963 m. buvo padėtos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje Šv. Petro bazilikoje.