Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo šimtmečiui

Teksto autorius - kun. Gediminas Tamošiūnas, Kaišiadorių vyskupijos Kurijos kancleris

2021 metus Lietuvos respublikos Seimas paskelbė kardinolo Vincento Sladkevičiaus, iškilaus mūsų krašto asmens - dvasininko, metais. Mums, kaišiadoriečiams, o ir visiems rajono gyventojams šis asmuo yra artimas - šiame rajone gimęs, mokęsis, dirbęs ir gyvenęs Kaišiadoryse.

Vincentas Sladkevičius gimė 1920 m. prie Žaslių - Guronių kaime, dabartiniame Kaišiadorių rajone. Mokėsi Kaišiadorių ir Kauno (jėzuitų) gimnazijose. Po to pasirinko teologijos studijas bei kunigystės kelią. Buvo nedidelio ūgio, ne itin išvaizdus, gabus mokinys. Gal ir dėl to dvasininko tarnystė jam labiausiai pritiko, kur išorės daviniai - mažiausiai svarbūs. Kunigu buvo įšventintas 1944 m., sunkiu mūsų kraštui laiku - karo metais, o ir darbas - dvasininko tarnystė buvo nelengva pokario ir vėliau - tarybinės okupacijos metais. Kaip minima jo biografijoje, besidarbuojant Dzūkijoje - Merkinės parapijoje, tekdavo dvasiniai palydėti Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius - partizanus, lankytis jų slaptavietėse. Asmeniškai pažinojo vieną žymiausių Lietuvos partizanų vadų - "Vanagą" (Alfonsą Ramanauską), kurio slapta vadavietė buvo Dzūkijos miškuose... Vėliau, pastebėjus kunigo Sladkevičiaus gabumus ir pasišventimą tarnystėje, jis buvo pakviestas ugdyti būsimus kunigus Kauno kunigų seminarijoje. 1957 m. vyskupas Teofilius Matulionis, mums, kaišiadoriečiams taip pat pažįstamas asmuo, gyvenęs ir dirbęs Kaišiadoryse ir 2017 m. paskelbtas Bažnyčios palaimintuoju, kunigą Sladkevičių įšventino vyskupu - savo padėjėju. Kadangi šie vyskupai nesitaikstė su okupacine - tarybų valdžia, siekusia užgniaužti žmonių tikėjimą, laisvę, vyskupai buvo suimti ir įkalinti už vyskupijos ribų namų arešte, negalėjo vykdyti jokių pareigų. Tik 1982 m. vyskupas Sladkevičius galėjo sugrįžti darbui į Kaišiadoris - vadovauti vyskupijai po ilgų tremties metų. Tada jis įsikūrė dabartinėje Kęstučio gatvėje, netoliese Kaišiadorių katedros - vyskupo bažnyčios. 1988 m. jam buvo suteiktas aukštas Katalikų Bažnyčios titulas - kardinolo laipsnis. Kaip žinoma, kardinolai Katalikų Bažnyčioje iš savo tarpo - kardinolų kolegijos renka naująjį Popiežių - Bažnyčios pasaulyje vadovą. Toks titulas lietuviui vyskupui buvo suteiktas pirmą kartą modernių laikų istorijoje. Pirmasis lietuvių kilmės kardinolas buvo Jurgis Radvila, Krokuvos vyskupas, gyvenęs 16 šimtmetyje.

Kodėl šį asmenį - kardinolą Vincentą prisimena Lietuva šiais metais? 

Visų pirma, reikšmingus asmenis visuomenė prisimena jų amžiaus sukakčių proga. Praeitais metais buvo minimas kardinolo gimimo šimtmetis. Ta proga Kaišiadorių miesto tikintieji kardinolą iškilmingai paminėjo katedroje ir jo gimtinėje - Guronių kaime, kur įkurtas atminimo parkas ir veikia memorialinė kardinolo ekspozicija. Minėjimo proga kardinolą pagerbė Lietuvos respublikos prezidentas G. Nausėda su žmona - padėjo gėlių prie kardinolo paminklo, esančio katedros šventoriuje. Dalyvavo kiti garbūs svečiai.

Žinoma, vien sukaktis dar nieko nepasako apie asmenį - kuo jis reikšmingas, kodėl minimas plačiai. Tačiau dėka sukakčių galima geriau pažinti reikšmingus asmenis mūsų šaliai, iš jų pasisemti išminties. Kardinolo Sladkevičiaus įpėdinis, dabartinis Kaišiadorių vyskupijos vadovas, vyskupas Jonas Ivanauskas, minint Vincento Sladkevičiaus amžiaus šimtmečio sukaktį, taip rašė vyskupijos tikintiesiems:

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus paminklas Kaišiadoryse, Katedros šventoriuje. 

Kardinolo pasirinktas šūkis tarnystei buvo „Padaryk mane gerumo ženklu“. Taip jis kvietė mylėti Dievą ir artimą, branginti tikėjimą ir juo vadovautis, puoselėti žmogaus gyvybę, praktikuoti dieviškąsias ir pilietines vertybes, augti išmintimi. Savo pavyzdžiu ir žodžiu jis kvietė dėkoti už Lietuvos laisvę, augti su kantrumu, vienas kito neįžeidinėti... Ypač jauniems žmonėms praeitis prasminga ateičiai. Tai atveria galimybę sustiprinti tapatumą, suvokiant ištakas, kelionės etapus, įsisąmoninant vertybes, ieškant gyvenimo prasmės. Kardinolo pasirinktas gyvenimo šūkis yra užduotis. Gyvenimas dėl ko ir vardan ko? Kas davė jėgų tais nelengvais - pokario ir okupacijos laikais jauniems žmonėms rinktis drąsiai ir laisvai gyventi? Ką labiausiai vertino ir brangino? Kaip šiandien jaunam žmogui galvoti ir gyventi?" Taip rašė Kaišiadorių vyskupas.

Ankstesnis Kaišiadorių vyskupas - Juozas Matulaitis, kardino Sladkevičiaus bičiulis, kuriam jis perdavė vadovavimą vyskupijai, kai pats buvo paskirtas Kauno arkivyskupu bei įšventino vyskupu, taip prisimena kardinolą: 

Jis buvo gero būdo, šiltas žmogus - visada kuklus, paprastas, artimas kaip brolis. Kardinolas visus mielai priimdavo, nepaisydamas, kokios jų einamos pareigos, politinės pažiūros ar praeityje padarytos klaidos. Su visais mokėjo rasti bendrą kalbą, sustiprinti, savotiškai pakelti aukščiau. Jis tą darė tiek savo elgsena, tiek pasisakymais, nurodymais, padrąsinimu. Pats, turėdamas gerą didelę širdį, ir kitiems norėdavo padėti, – prisimena vysk. J. Matulaitis, pridurdamas, kad šių vertybių kardinolas sėmėsi iš Dievo žodžio - Evangelijos, kuri ir mus kviečia mylėti artimą, branginti kiekvieną asmenį ir visą Dievo kūriniją, būti "Gerumo ženklu"...

Šia proga, kai Lietuva prisimena kardinolą Sladkevičių, dar verta paminėti, kad visai neseniai, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-tmetį, žiniasklaida atskleidė vieną įdomų faktą, susijusį su kardinolo asmeniu. Po 1991 m. sausio 13 d. įvykių Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės svarbiausias dokumentas - aktas buvo perduotas saugoti ne archyvų sistemai, bet kardinolui Sladkevičiui. Buvo manoma, kad tarybiniams kariams iš naujo bandant okupuoti Lietuvą ar keliant karo grėsmę, aktas bus saugesnis, jei bus laikomas pas kardinolą - labiausiai branginamą mūsų šalies žmogų, vertą didžiausio pasitikėjimo ir pagarbos.

Kardinolas Vincentas Sladkevičius mirė 2000 m., palaidotas Kaune, kur eilę metų ėjo Kauno vyskupijos vyskupo pareigas. Kaišiadoryse, kur nuo 1982 iki 1989 m. kardinolas ėjo Kaišiadorių vyskupijos vadovo - vyskupo pareigas, jo atminimą ženklina paminklas prie katedros (autorius A. Sakalauskas ) ir memorialinė lenta prie namo, kur tuo metu jis gyveno (autorius V. Žuklys). Daugiau žinių apie Vincentą Sladkevičių - jo gyvenimą ir veiklą galima surasti 2003 m. „Santaros“ leidykloje išleistoje knygoje „Kardinolas“ (autorė I. Petraitienė).