Gavėnia - maldos, pasninko ir išmaldos laikas
Šiandien pasninkas nepraranda savo reikšmės.
V amžiuje atsiradus išskirtiniam laikui prieš Velykas, per kurį katechumenai rengdavosi krikštui, o atgailaujantys nusidėjėliai - atleidimui, pamažu ir visi krikščionys šias savaites išgyvendavo kaip atgailos paženklintą pasiruošimo Kristaus Prisikėlimo šventei metą.
Krikščioniško pasninko praktika susiklostė labai seniai. Daugelis tradicijų perimtos iš pirmųjų amžių uolių tikinčiųjų elgsenos. Visą dėmesį skyrę dvasiniam gyvenimui, jie dažnai valgydavo tik kartą per dieną, paprastai po Šventojo Rašto skaitymo ir maldos. Tai, ką sutaupydavo, išdalindavo ligoniams, vargšams, pakeleiviams. Popiežius Leonas Didysis ragino gavėnios laiku susilaikyti ne vien nuo maisto, bet dar labiau nuo nuodėmių.
Pasninkaudami trokštame dar labiau pasitikėti Dievu ir savo gyvenimą nukreipti į Jį, pastebėti tai, kas svarbiausia ir padėti kitiems.
Biblinėje tradicijoje pasninkas neatsiejamas nuo išmaldos. "Be dvasinio ir švento pasninko nieko nėra naudingesnio už labdaros darbus; jie vienu gailestingumo vardu aprėpia daugelį pagirtinų šventumo veiksmų, ir visų tikinčiųjų sielas daro lygias, nors jų galimybės yra nevienodos"*. Tai, ką atėmu nuo savęs, atiduodu kitam. Tokiu būdu sekame Jėzumi, kuris, anot apaštalo Pauliaus "budamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą" (2 Kor 8, 9). Ne tik maistas, kurio atsisakome, bet ir drabužiai, kurių nenusiperkame, gėrimai ir parfumerija, kurių nevartojame, gali padėti sutaupyti ženklesnę sumą, o ją skiriame labiau už mus stokojantiems. Tiek nuveikdami, galime padaryti kai ką gero kitiems...
Visų pirma reikia skirti du dalykus, kuriuos dažnai painiojame: susilaikymą nuo mėsiškų valgių (dar vadinamą abstinencija) ir pasninką.
Kaip nurodyta Bažnyčios teisyne, nuo mėsos susilaikome, kaip visais metų penktadieniais (išskyrus atvejus, kai jie sutampa su liturginės iškilmės diena), Pelenų trečiadienį, o Lietuvoje dar ik Kūčių dieną, kai šią dieną nevalgome mėsiškų patiekalų. Šis įstatymas saisto visus katalikus nuo 14 metų amžiaus.
Pasninkaujame girežta prasme ne tik tada, kai susilaikome nuo mėsos, bet iš viso tik kartą per dieną sočiai pavalgome, (nebent labai nedaug užkąsdami kitu laiku). Taip pasninkauti nurodyta du kartus metuose: Pelenų dieną ir Didįjį Penktadienį: pasninkauti privalo katalikai nuo 18 metų amžiaus.
*"Dvasinis apsivalymas pasninku ir gailestingumo darbais". Iš Šv. popiežiaus Leono Didžiojo pamokslų (Sermo 6 Quadragesima, 1-2: PL 54, 285-287)